2011 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Kondensuotas pienas

Kad pienės žydi Graz'e, natūralu. Bet kad jos dar nežydi Lietuvoje, pamiršau. Šiandien priminė mama. Sunku pačiai patikėti, bet pamiršau! Taip įsijaučiau į buvimą čia ir orą. Oras mane nustebino dar pernai žiemą, kai laukiau, kada iš spintos trauksiu savo šiltus megztinius, bet jų net neprireikė, nes sniegas užsiliko tik trejetą savaičių. O ir pavasaris atėjo labai greitai. Viskas sužaliavo praktiškai per savaitę, tai jau šiek tiek įdegusi oda ir kasdien kambaryje atviri langai tapo mano kasdienybe. Tik kvepiu ir mėgaujuosi.

Pavasaris... žiedai... žiedai... Kondensuotas pienas.. :D Pamenu, buvo tokia grupė Kondencuotas pienas. Groja lievai, užtat puikus pavadinimas. Čia panašiai kaip kad pankų grupė užsivadinę "Ir visa tai kas yra gražu yra gražu", ant scenos staugiantys taip harmoningai, kad norisi išeiti. Ale bent jau smagu į žmones žiūrėt :))

Tai va. Apie ką aš čia. Kondensuotas pienas. GI buvau aš rusų parduotuvėje! Žinojau, kad tokia egzistuoja ir iš smalsumo buvau joje jau užsukusi vieną kartą, bet šįkart užsukau su tikslu. Kokiu kokiu. Gi ingredientų tinginiui! Kad jau tingim, tai kokybiškai! Iš tiesų tai pažadėjau butoko mamai, kad kai atvažiuos į svečius, pavaišinsiu lietuvišku saldumynu. Butoko šeimą mes aplankėme kalnuose praėjusį vasarį. Pažadas yra pažadas.

Taigi kondensuotas pienas rastas rusų parduotuvėje. Ne tik paprastas Сгущенное молоко, bet net Rududu! Rusiška variacija, bet koks skirtumas, kai norisi tinginio. Taigi, google į rankas ir prie puodų :)) Juokinga sakyti ir nejauku. Turėtų rausti žandukai, bet Indrė pirmą kartą gyvenime darė tinginį pati. Visada kam nors tik padėdavau. Ne tik valgyti, bet ir pamaišyti. O dabar TOKĮ sudėtingą 20 min. gaminimo procesą įgyvendinau pati :)) Prie ko priveda gyvenimas. Išėjo super. Didelis nom nom. Padariau dviejų variantų - ir su kakava, ir su karamele. Visiems patiko. Ryt nešiu į darbą pavaišint. Eh, tie austrai. Nežino jie tokių paprastų gyvenimo džiaugsmų. O ką jau kalbėt apie baronkas... :D Vokietė nustebo pamačiusi ant mano stalo. Prieš tai buvo mačiusi tik paveiksliukuose.

Kalbant apie valgines įdomybes, rusiškoje parduotuvėje egzotika man pačiai pasirodė lietuviška druska. Visiškas kosmosas. Druskos tokiose pakuotėse dar pačioje Lietuvoje surasti reikėtų talento, o čia - Austrijoje! :D Neatsispyriau pagundai slapčia nufotkinti. Atvirai, būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Akmens druska, pradėta pakuoti į tokias pakuotes, kada, prieš 20 metų?..

Landsbergi, keisk tvarką!








Tokie saldūs nuotykiai. Kokie nesaldūs? Atrodo, tokių šią savaitę nebuvo. Buvo tik neįprasti.

Dalyvavau tarptautinėse Velykose. Tai buvo antrosios Velykos, praleistos ne namuose. Pernai po ilgų diskusijų ir apmąstymų Velykas atidaviau lindyhop'o Harlemui Vilniuje, šiemet - suneštiniams pietums ant stogo su Erasmus studentais Klagenfurte. Niekada nebuvau apturėjus tokių Velykų ir apskritai tokio įvykio, nes nebuvau! aš erasmuse. Paprastas aš žmogus :) So. Kalbėjau angliškai, prancūziškai ir net rusiškai :D Ragavau sūrio pyrago (must to do thing!) ir šokoladinio torto (Prancūzija), bulvių ir mėsos apkepo (Bosnija), nuostabaus vaisių torto (Madeiros sala), rusiškų salotų (gamino ispanas! :D), duonos saldumyno (Latvija), morkų desertas (Indija) ir t.t. Žodžiu, valgiau daug :D

Ilgai nežinojau, ką veiksiu per Velykas. Ir nieko ypatingo neplanavau, bet kai visi aplinkui pradėjo važiuoti namo, pradėjau jausti stresą. Supratau, kad turiu lėkti. Kur nors! Tai ir nulėkiau pas čeką į Klagenfurtą. Buvo gerai. Tokiomis akimirkomis supranti pamiršęs, kad žmogui reikia judėti ir keisti aplinką. Patiko man degintis ant stogo ir maitinti žirgus. Su studentų grupe išsirengėme trumpam trip'ui po apylinkes, bet iki kalnų nedatraukėm :( Anyway, buvo smagu. Vaizdai čia. Beje, nepatinka man, kad mano foto viešos, bet ką daryt. Būtų idealu, jei visi mano draugai būtų prisiregistravę picas'oje, bet taip nėra, tai tenka demonstruotis čia visiems :/

Kas dar įdomaus. Be to, kad nuolatos apie tai galvoju, tai šią savaitę apie gyvenimo planus mąsčiau dar intensyviau. Sužinojau, kad Graz'e viena mergina išvažuoja įgyvendinti savo svajonės - dirbti stiuardese! Sugalvojo mergaitė skraidyti, a ko ne? Nerealiai. O kas įdomiausia, tolimuosiuose rytuose. Ūlala! Gegužės pabaigoje važiuoja į Veneciją, iš ten skrydis į Dubajų ir tiesiai į apmokymus. Wow. Kaip gražu stebėti, kai žmonės įgyvendina savo svajones. Ji minėjo, kad idėją dirbti tokį darbą turinti jau du metus. Kiek dvejus-trejus metus brandintų idėjų turi tu? Pirmyn!

Dar žaviuosi savo pussesere, šiuo metu gyvenančia Londone. Pagal planą mergina dabar važiuos stažuotei į Ameriką, o laki vaizduotė ir nuotykių alkis toliau neša į Australiją! Ooooo, kaip nerealiai. You go, girls! Svajones stengiuosi įgyvendinti ir aš. Todėl dabar ir esu čia. Gyvenam, žmonės, gyvenam!

P.S. Beje, jei kas nors pasakytų: "Tu visai kaip oras balandį.", visiškai suprasčiau, ką žmogus turėjo omenyje. Oras balandį čia buvo toks permainingas, kad ir įdegiau, ir sušalau, ir sušlapau.

kad saulė šviestų,
Indrė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą