Laiškas ir Budapeštas

Kaip gyveni?

Aš puikiai, nors šią savaitę buvau visokia. Ir buvau pikta. Ir net žiauriai pikta. Ir mano Like frazė ir credo porą dienų buvo tokia:

"I occasionally hate some people so much that I want to become a terrible event and happen to them."

(Taip. Buvau taip pikta.)

Bet šiaip tai viskas labai gerai. O savaitė net ypatinga. Kodėl? Aš gavau laišką! It made my week! Ir ačiū tau labai :* Net neįsivaizduoji, kaip man gera. Esi mano pasididžiavimas, o laiškas dabar įsitaisęs tarp levandų ir mato savo atspindį veidrodyje ;)

Savaitė dar pasižymėjo tuo, kad atradau skaniausią kakavą, kokią tik kada esu gėrusi. Pamenu, kai Paryžiuj pirmą kartą supratau, kas yra geras vynas. (Pameni, kai sėdėjom prie Eifelio?.. ;) Taip taip, tada, kai susiplėšei džinsus.. ) Kai skonis smelkiasi į vidų ir drebina visas kūno lasteles, ir tuo metu prarandi kalbos dovaną, o vienintelis dalykas, kurio norisi - tik užsimerkti ir būti.

Kakava tokia tobula todėl, kad šokoladas yra rankų darbo ir labai kokybiškas. Pasirodo, netoli Graz'o yra šokolado fabrikėlis, kurį yra įsteigęs vienas dėdulė. Ten gaminamas įvairaus skonio šokoladas ir visi sutartinai tvirtina, kad jis yra geriausias ant visos šitos žemės. Ir tikrai. Jis yra labai gerai! Kad yra pats geriausias, tai hm.. taip teigti dar nedrįsčiau. Šokolado su kriaušėmis, kurį valgiau, dar niekas nepralenkė. O ragavau kakavą su klasikiniu šokoladu, bet liko dar 8 skoniai :)) Reiks išragaut. Tas dėdulė ir šokolado fabrikas yra vieta, kur privalau nuvažiuot. Noriu ten. Ir gal ten pasavanoriaut? :D

Panašu, kad ši savaitė pasižymėjo kulinariais džiaugsmais. Praėjęs sekmadienis, nustebinęs namine kepta duona, tebuvo pradžia. Pirmadienį vakare butokas iškepė nerealių sausainių ir skanavom juos su karštu vynu. Antradienis buvo Nacionalinė šventė Austrijos nepriklausomybės atgavimo proga. Taigis laisvadienį butokas visus pavaišino sriuba ir paskui iškeliavom ilgam pasivaikščiojimui po saulėtą rudeninį miestą. Info: 1955 m. gegužės 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė). Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare. Via wikipedia 

O vakar diena taip pat buvo kulinarinė. Namo parsiridenau :) Persivalgiau nerealiai skaniai pagaminto turkiško maisto. Turkas, čia gyvenantis dar tik apie mėnesį, surengė turkišką vakarą ir prigamino laaabai daug turkiško maisto. Įvairaus. Daržovių troškiniai, salotos, grybai su padažais, įdomiai paruoštas kuskusas. Žodžiu. Daug ir viskas beprotiškai skanu. Visi tiesiog negalėjom sustot :)

Ir dar. Nusipirkau super duper skaitinį. Galvojau pirkt nepirkt pirkt nepirkt. Nes esu sau prisižadėjus kada nors įsigyt Mažąjį princą prancūžiškai ir perskaityti originalo kalba. Juk Antoine de Saint - Exupery buvo prancūzas. Bet kol kas angliškas variantas. Voila.

Savaitė dar nesibaigė, bet aš ją jau aprašinėju. Kodėl? Nes nuo rytojaus Indrei laikas nebeegzistuos. Nes laimingi žmonės laiko neskaičiuoja! Laikrodžio nenešioju nuo vasaros jei ką, bet aš ne apie tai. Aš apie Budapeštą! Sekmadienį anksti ryte sėdu į traukinį ir traukiu į Budapeštą šokti Lindy Hop! Woohoo! Važiuočiau anksčiau, bet nenoriu praleist savo tap'o pamokos.

Iki! ;)

Projektai I

Kaip ir žadėjau, aprašysiu, ką mes darom, kokius projektus vystom ir ką veikiam. Pirmiausia man norisi aprašyti tai, ka savaime suprantama man, bet nežinai tu. Šiuolaikinio meno asociacija < rotor> - kas tai? Ji 1999m. buvo įkurta Margharet'os Makovec ir Anton'o Ledererio.

Jie labai graži šeima ir kaip kad kažkada minėjau, rugsėjį susilaukė mielos mažos mergytės Klementinos. Gražus padarėlis :)) Tiek Margareta, tiek Antonas geruliai, o ir kolegai man patinka. Žodžiu, visi man patinka :D Tik tas šiuolaikinis "menas" ir kartais pasitaikantys menininkus vaizduojantys "menininkai" mane nervina. Nu bet stengiuosi aš juos tiesiog toleruoti ir suprasti, kodėl šiuolaikinis menas yra toks, koks yra, ir pamatyti bent vieną jo privalumą. Nes mano nuomonė šiaip labai kritiška šio meno atžvilgiu. Nu bet žodžiu. Bla bla. Po metų tikiuosi būti suradusi bent vieną šiuolaikinio meno darbą, kuris, mano nuomone, turėtų išliekamąją vertę po dešimties metų ir daugiau.


Taigi, asociacija. Jos vykdomų projektų vieta yra ne tik Graz'as ar Austrija, bet įjungtos ir kitos ES šalys. < rotor > labiau orientuojasi į Rytų Europos menininkus, kitaip tariant, dar neatrastą Europą :) Įdomu ir keista tuo pačiu. Anyway, tai plečia akiratį. Šią savaitę gavau užduotį komunikuoti su "The art of urban intervention" projekto dalyviais: Italija, Čekija, Bulgarija, Nyderlandais ir Kroatija. Tai projektas, kuris baigsis 2011-aisiais ir jį remia ES kultūros fondas. Projekto metu kiekviena šalis įgyvendina tam tikras projekto dalis (parodos, workshop'ai, paskaitos ir pan.) ir raportuoja mums. Mes esame viso to galva ir turime pasirūpinti prisižadėtų projektų įgyvendinimu, ataskaitų kokybe ir t.t. Man reikės su jais komunikuoti ir tuo rūpintis.

Tikslus trumpas projekto apibudinimas: "The Art of  Urban Intervention" is a project dealing with the possibilities of art in public space in connection with the communities and neighbourhoods."


Ir paties < rotor >

Association for contemporary art was founded in 1999, organises events in the field of contemporary visual art: exhibitions, artist-in-residency programmes, screenings, art in public space, panels, conferences. It has a focus in the South Eastern European region where it has established a strong network to artists and art institutions, e.g. it co-organises since 2002 the MSE- (MiddleSouthEast) Meeting, an international gathering of more than 30 art organisations that meet biennial in different European cities. In the center of Graz < rotor > is running a permanent space for exhibitions, lectures, screenings, meetings. Since the beginning < rotor > is dealing with social and political issues and is focusing on so called engaged art.

Beside working in the gallery space < rotor > has a strong interest in the public space. The audience of the artspace is limited, thus going into the public space allows < rotor > to address a wider audience. Among others important projects in the public space have been: "Never Stop the Action. Three days of Actionist Art in the City of Graz" (2001), "real*utopia. Art in the Graz Distric Gries" (2003) and "FREIZEICHEN: Artistic Interventions in the Context of Youth Culture" (2008). Different topics are crutial for < rotor >'s engagement in the public space. First of all the question "To whom the city belongs?" Issues of neo-capitalist society, of neoliberalism and privatisation of the public space are related with that. The other important issue is migration, one of the main European challenges. The project "The Art of Urban Intervention - On the Transformation of Communities and Neighbourhoods" will try to find the answers on the question how a heterogenious society of today can live together. The hereby established network is a great chance and challenge for < rotor > to exchange ideas and knowledge about public space issues on a European level.


Taigi pati asociacija nėra tik galerija ar pan. Tai labiau šalutinė < rotor > funkcija :) Aš tai pavadinčiau labiau meniniu socialiniu centru, nes vystomi socialiniai projektai: pvz., namo sienos dažymas, kurį aprašiau rugsėjį; graffiti workshop'ai ir pan. Rengiami workshopai jungia žmones, o toks ir yra "išorinis" galerijos tikslas. Jungti aplinkui gyvenančius vietinius gyventojus ir traukti juos į kūrybinį procesą, skatinti vaikus domėtis menais. Kaip tai vyksta?


Pavyzdžiui, rajone, kuriame yra < rotor >, buvo rengiamas renginys "Idlhof fest". Aplinkiniuose rajono namuose (rajonas pakankamai didelis) buvo iškabinti skelbimai, išdalinta labai daug flyer'ių, sukurtas web forumas ir Voila. Štai kaip atrodo viso to reginys.


Pastatų komplekso viduryje buvo pastatytos dvi palapinės. Viena buvo skirta muzikos aparatūrai, o kita griliui, nemokamam maistui ir t.t. Toliau už palapinių sustatyti stalai, kur vaikams vyko workshop'ai: tapymas akvarele, piešimas ant veido, o aš savo ruožtu pasiūliau surengti Burbuliatorių :D

Burbulų mašina!!

Tai va. Toks renginukas. Man jis nepadarė kažkokio didelio įspūdžio, bet pati jo idėja graži. O ir įgyvendinti ir sutraukti žmones paprasta, tik reikia iniciatyvos. Beje, oras tą dieną buvo ne itin stebuklai, todėl žmonių nesusirinko tiek, kiek tikėtasi, bet anyway, sukurti šventę, pasirodo, yra taip paprasta. Idėją galima būtų panaudoti ir Lietuvoje.

Paroda. Gruodžio pradžioje atidarome naują parodą, o aš dar neaprašiau šitos :D Keletas nuotraukų parodos darbų pristatymui.

Atidarymas:

Už nugaros eksponuojami plakatai, kurie buvo iškabinti visame mieste. Menininkai spaudos dažais prispausdino daug vienodų plakatų, su dėmesį atkreipiančiais užrašais:

Ši vieta gali tapti istorine.

Šioje vietoje nieko svarbaus neatsitiko.

Jei pritrūkai cukraus, nueik jo pasiskolinti pas kaimyną.

Šok čia.

Dainuok čia.

ir t.t.

Plakatai vokiečių kalba atrodo tikrai smagiai ir formuluotė skamba biški kitaip, nei lietuviškai :)) Esmė tame, kad plakatai iškabinėti visame mieste: kavinėse, viešose vietose, kokiuose nors centruose ir pan. Net bažnyčioj :D Aišku, visur iškabinta su savininkų žinia ir kai kurie net patys prašė keletos plakatų. Mes ant savo buto laukinių durų turim pasikabinę: Ši vieta gali tapti istorine :) Plakatas apie cukrų kabo virtuvėj, o "Šok čia" (Tanzt hier) irgi atrado savo vietą :)

Visos parodos aprašymas yra štai čia

Vienas man labiausiai patikusių darbų yra nuotraukų projektas.

Daug portretų. Fotografės iš Italijos projektas tarsi socialinis patikrinimas, kaip mes įsivaizduojame vieni kitų kaukes ir kokie iš tikrųjų esame be jų. Apibūdinau taip, kad nieko nepaaiškėjo :) 

Menininkės studija yra dideliame moderniame pastate, kuris bazuojasi vidury didelės aikštės. Ji nusprendė visiems, dirbantiems toje teritorijoje, tiek kolegoms, tiek benamiams, tiek praeiviams išdalinti pakvietimus tiesiog ateiti į studiją ir pas ją nusifotografuoti. Nauda jiems būtų tokia, kad gautų gražų didelį portretą. Ir kartu paprašė su savimi atsinešti apie 18 svarbiausius to asmens gyvenime įvykius žyminčias nuotraukas. Tiesiog vaizdus, kurie jiems mieli, kur atsispindi jų gyvenimas, aplinka. Tiesiog, tai, kas jiems svarbiausia ir jie norėtų ar nebijotų tai parodyti.


Šiame albume kiekvienam žmogui skirti du puslapiai, nors nuotraukų skaičius nevienodas. Kai kurie atsinešė dvi nuotraukas, kai kurie 20 ir daugiau. Parodoje visi asmenys yra anonimiški - be vardų ir be socialinio statuso. Visi - tik žmonės, o jų nuotraukos - jų pasaulio atspindžiai. Turtinga dama gali atrodyti visiškai paprastutė moteriškė, o žemą socialinį statusą užimantis žmogus tau gali sukelti pagarbą. Tiesiog. Savo charizma iš nuotraukos.

Kadangi priklausau galerijos virtuvės personalui, tai, žinoma, žinau kieno kurios nuotraukos. Pavyzdžiui, šis žmogus - benamis, bet yra labai savimi pasitikintis ir atrodo kaip Nobelio premijos laureatas. Literato premija? :) Jo nuotraukos - gatvėse skraidantys balandžiai, aikštės, parduotuvių vitrinose išdėlioti batai.

Šita moteriškė man padarė didžiausią įspūdį. Daugelis žmonių atnešė pastatų, daiktų nuotraukas, o jos nuotraukos pilnos spalvų - milžiniški gėlių žiedai jos sode, žydras jūros vanduo akmeniniame tarpeklyje, žolynai ir pan. Visos nuotraukos saulėtos ir tiesiog nuostabios, ir kokybiškos, o pati moteriškė paprasta.

Dar labai smagu buvo vienos merginos nuotraukos. Jas atnešė dvi :) Namas miškingoje vietovėje ir sriubos lėkštė. Tos merginos požiūris man patiko :) Kam daug kalbėti ir kam daug nuotraukų, jei svarbiausi dalykai gyvenime yra namai ir šeima. Nu ir dar saviraiška, kitaip tariant, "aš" :))

Anyway, kurias 18 svarbiausias savo gyvenimo nuotraukas išrinktum tu? Mes tiek daug fotkinam ir taip nebevertinam savo patirties, kad kuo toliau, tuo turbūt sunkiau bus išsirinkti, kas tau iš tiesų yra svarbiausia. Nenoriu taip. Taigi, kurias išsirinktum? Aš savo žinau :)

P.S. Liko aprašyti dar ir kitų projektų, bet nebeturiu laiko. Įrašas Projektai II bus kitą savaitę ;)

Svajukų dramblionės

Tiems, kurie skraido kartu su drambliukais. Ir tiems, kurie skraido su drambliais.

You see things; and you say "Why?"
But I dream things that never were; and I say "Why not?"

G.B. Shaw

Naminė duona

Aš turiu Super Awesome kambariokius! Šiandien butokė iškepė baltą duoną (nusirašinėju receptą, o tai pramiegojau procesą.. :) ), o ką tik su butokais baigėm žiūrėt filmą! Keturiese ant sofkes ir kompo ekranu priešais. Kai nerealiai :) Žiūrėjom Euro Trip :) Buvau mačius, bet, panašu, kad seniai, nes daug nebeprisiminiau. Nors ta mano atmintis tai.. :))

Taigis. Šiandien buvo puikus tingus sekmadienis su namie kepta garuojančia duona ir smagiu filmu su butokais. Super! Kaip nerealu ant dar garuojančios duonos tepti sviestą arba medų..

Vakar. Ruduo. Šeštadienis. Buvau turgely! Smagu. Pas mumi gražu ir visai nesninga, kaip pas jumi, tai saulutė švietė ir pėdinom pirkt daržovių. Indrė apsiprekino. Daug :D Kažkaip taip gavos :) Nu man patinka pats procesas ir tiek daug spalvų! Paprikos, visokiausi įdomiausi nematyti sūriai, medus, nuostabūs rudens nubučiuoti medžiai. Taip skanu skanu! Tai pirkau ir medaus (nes neturiu čia savo močiutės medaus), ir paprikų, ir pomidorų, ir natural kiaušinių :)), ir kalafijorų. Su šituo dalyku tai buvo bajeris. Pirkau vieną kalafijorą, o pardavėja sugalvojo vieną mažiuką kalafijorą įdėti dovanų! Kai nerealiai! Sakė, vien dėl to, kad aš esu puiki pirkėja :)) Kad šypsaus ir kalbu angliškai :D Nu šiaip čia studentų miestas ir daug kas kalba angliškai, nu bet anyway, ne man suprast :)) Aš mėgstu daryti kitiems staigmenas, bet kaip smagu, kai kitas tau sukuria šventę! Tai šypsojaus visą dieną :) She made my day!

Va, pasidžiaugiau :)) Pagrindinis pirkinys, kurio ieškojau, tai - moliūgų sėklų aliejus. Jis - šio Austrijos regiono pasididžiavimas. Dauguma Austrijos kaimeliuose gyvenančių ūkininkų jį gamina. Ir spaudžia obuolių sultis (labai skanias!). Aliejus turi įdomų riešutų kvapą ir labai puikiai tinka salotoms arba.. įsipilti į moliūgų sriubą.. Kai su kolegais valgiau moliūgų sriubą, skoniui jie įsipylė moliūgų sėklų aliejaus. Ne grietinės ar pan., bet aliejaus. Tai taip khm.. bet skanu.

O po pietų keliavau į tap'o pamoką. Ji šeštadieniais. Man per trumpai. Šokam tik valandą, tai grįžus namo dar tap'inau porą valandų. Tikiuos, kaimynų ir butokų neišvarysiu iš proto :))

Tai va. Kas gi įvyko praėjusią savaitę. Pagrindinis dalykas tai buvo mano pirmosios vokiečių kalbos pamokos. O vajej :) Tas reikalas, pasirodo, visai nelengvas, t.y. mokytis vokiečių kalbą :)

Ich heisse Indre [ih haize Indre] - mano vardas Indrė

O božė kaip keista priprast burbuliuoti tuos visus garsus. Kai kurie mano grupėj jau šiek tiek iš anksčiau moka vokiečių kalbą, o man tai patys pirmieji žingsneliai. Vienintelis dalykas ką mokėjau iš anksčiau, tai skaičiuoti iki aštuonių :D Nes kažkada labai kažkada Scooter (pasirodo, nea) taip dainavo! :)) Check this out Tai dabar moku biški daugiau :))

Dar neįprastas dalykas šią savaitę buvo tas, kad ketvirtadienį fotkinau a'la muzikos grupę :)) Nelabai tai rimta grupė, kiek labiau muzikuojantys žmogeliukai, kurie mėgsta koncertuoti savo malonumui. Vienas jų - mano muzikuojantis kolega. Dvi savaites ieškojo žmogaus, kuris juos galėtų pafotografuoti be atlygio, tai aš atsakiau, kodėl gi ne. O paskui pasigailėjau, nes kuo labiau artėjo ta diena, tuo labiau ėmiau jos bijoti. Pradėjau suprast atsakomybę, kuriai pasirašiau ir išvis pradėjau nerimauti dėl oro, kaip rasim apšvietimą, ko jie iš manęs tikisi, ar bus patenkinti, ar aš sugebėsiu ir t.t. Išėjo viskas labai gerai. Diena buvo saulėta, tai fotkinau parke, puikiai susibendravom, o jie aiškiai žinojo, ko nori ir kur kaip stovėti, tai super. Man reikėjo tik nufotkint :) Viskas baigėsi svečiavimusi pas kompozitorių. Juokingas jis (tas ilgais plaukais :)) ) ir visai ne metaliūga :P Labai rimtas ir groja orkestre. Įdomus. Tai va. Fotosesija suveikė puikiai + gilesnė integracija į Graz! Nice. 

Biškis vaizdų. 

Vienas grupės narių į parką atvažiavo dviračiu ir su balionu! :D Kaip supratau, vaikučiui dovanų :)

Mano kolegas su balionu. Mano galerija leidžia savo laikraštuką, o jis rašo tekstus.

Arbata parko kavinukėj:

Mes gražūs ir stengiamės atrodyti poetiški ir biški pikti.. Juokingi man jie :) Nu kas šiais laikais taip stovi fotkėse?! Nu bet jie senamadiški turbūt ir taip norėjo :) 

Mūsų nuotaika:

Man patinka tokia saulė fotkėse. Ir aš dievinu saulės zuikius:

Va. Daug įspūdžių iš tos dienos. Kas dar. Net nežinau. Pažįstamų ratas plečiasi, dalykai juda į priekį ir net nežinau, gyvenu kaip ir tu ;)

Uh. Pavargau rašyt. Vienam žmogeliukui prižadėjau parašyt apie mūsų galerijos parodą ir projektus, kuriuos vystom ir ką darom, bet šįvakar mano pirštai jau snūduriuoja kaip ir akys, tai ateinančiomis dienomis būtinai! ;)

Tschüs

Citata

Iš filmo "Equilibrium":

Mary O'Brien: Jausti. Kadangi tu to niekad nedarei, tu to nežinai. Bet tai gyvybiška kaip kvėpavimas. Be meilės, be pykčio, be liūdesio kvėpavimas yra tiesiog laikrodžio tiksėjimas.


Ir dar. Apie dienas, kai ryto rūkas smelkiasi į mintis:

Labas!

Taigi. Labas! Šimtas metų. Žinau žinau. Ir persiprašau labai tų, kurie tikrino mano blogą, bet teko nusivilti. Gi sakiau nesinervot ir nesidžiaugt, kad tiek daug rašau :)) Bo ilgai taip nebus :))

Nene, dabar toliau rašysiu normaliu ritmu. Planuoju vieną kartą per savaitę - savaitės pabaigoje apžvelgiant tai, kas įvyko. Nenoriu blogo užsikrauti kaip pareigos, bet tikiuosi bent kartą per savaitę tikrai prisėsti. O praėjusią savaitę tiesiog neturėjau laiko. Nebuvau Graz'e. Buvau išvažiavusi į Vieną, tai kompas ir internetas man mažiausiai rūpėjo. Tai vo.

Taigi. Ką kaip Indrė?

Indrė gerai! :)) Gyvenimas čia vis po truputėlį įsivažiuoja ir, o jėtau maryte, nuo ko čia dabar pradėt tau viską pasakot.. Gal pradedam nuo vakar, m? :)

Gyriausi, kad radau lindy pamokas čia. Nė velnio.. Atšaukė jie tas pamokas, nes nepakankamai porų susirinko, tai liūdesys, oj Indrei liūdesys, kad nėr čia lindyhopo. Dėl lindy visai ir emigruočiau iš čia :D How crazy am I? Nežinau. Bet vadink mane manjake ar šiaip galvok ką nori, bet swing is my thing (!). And that's all. It's all about chocolate! :D And swing is one of my favourite chocolate! :)

Bet va mano, šokių mokyklos vadovės ir tokio Mitchell iš USA iniciatyva tikiuosi surinkti bent jau lindy beginnerių klasę čia ir pradėti kurti lindyhoperių bendruomenę. Taikysim į studentus :D Viltis yra ta, kad jei bus beginnerių, tai bus ir dalyvaujančių workshopuose ir nereikės jų atšaukinėti. Tada ir mes su Mitchell galėsim pasišokt. Wuhu! Bet kol kas tap dancing! Vakar buvau pirmoj tap'o šokių pamokoj. Wuhu! Kai buvau Švedijoj šią vasarą, tai išmokau keletą žingsnelių, bet dabar jau oficialiai ėmiau lankyti pamokas. Paramparam :) Noriu tap batukų! Šiandien žiūrėjau internete, tai galiu pademonstruoti. Va tokių.

Bet tokių pirkt niekur nėra, yra tik va tokie:

Tai žėsim. Laikas parodys :)) Tapo batukai pas mane ateis ;)

Taigi. Einant atbuline tvarka nuo to, ką veikiau vakar, galima įvardinti tai, kad praėjusią savaitę fotografavau. Nežinau, kodėl, bet jaučiu, jog fotografavimas čia kažkodėl tampa mano neatsiejama dalimi :) Nesuprantu, kodėl, bet taip vis išeina. O fotografavau.. šokantį senimą :) Apie viską nuo pradžių. Kiekvieną savaitę senoliai keletą kartų per savaitę susirenka dideliame parke esančiame pastate pasibūti - kas žaidžia kortom, kas gurkšnoja brendžiuką, kas rūko, kas dalinasi paskalomis. Mano galerija darė projektą. Fotografė iš Italijos nusprendė padaryti kiekvieno ten besilankančio senimo autoportretus ir paskui juos tiesiog padovanoti. Dabar fotografijos per projektorių yra eksponuojamos pas mus, o nuotraukos su rėmeliais jau jų rankose. Teikiant nuotraukas, dalyvavau ir aš ir susibendravau aš su tais senoliais. Geruliai jie :)) Tai pasirodo, kad jie kartu daro ir šokių popietes! Susirenka sau dieduliai ir šoka :) Tai aš pasiūliau juos pafotografuot. Labai nerealu yra stebėti žmonių šypsenas ir spindinčias akis, kai jie šoka. O čia šoka pensininkai! Nu jo, Indrė jaučiu atrodo visai nučiuožus :D Nu bet smagu. Tai va.

Dar įsimintina buvo mano butokės gimtadienis. Tai sukau galvą, ką padovanojus. Juk žmogui tokia svarbi diena ir jubiliejus - 20metis! O ji toli nuo visų savo draugų ir dar tik vos daugiau nei mėnesį čia gyvena. Tokia diena juk turi būti ypatinga ir jauki. Tai bandžiau sukurti šventę ir nuoširdžiai džiaugiausi, kad jai labai patiko mano dovana ir tikrai puikiai paminėjom Jos dieną. Nupirkau tokią gražią girly užrašų knygutę kalendorių, užsisegantį su magnetuku. Toks dailutis dailutis. Kai gauni tokią dovaną, labai apsidžiaugi, o paskui supranti, kad dovana per graži, kad ją gadintum savo baisiu raštu :)) Tai va čia tokia dovana :D Aj, ir dar padovanojau morkų... :D Nu čia kitiems biški nesuprast :)) ... Mes su ja labai gerai sutariam ir jau turim savų bajerių, tai morkos yra mūsų bajeris.. Long story. Jei įdomu, paklausk per Skype :)) Tai va. Beje, viena ekstremalių dovanos pakavimo dalių buvo tai, kad naktį googlinau, kaip iš popieriaus išlankstyt dėžę.. :D Morkoms sudėti :D Ir atsikelt anksti, padėt viską prie jos durų ir išeit į darbą jos nepažadinus virtuvės garsais :) (mūsų darbo grafikas kartais nesutampa..)

P.S. Morkos jai žiauriai patiko! Ir žvengė apie pusvalandį :))

Aj, o trečiadienis buvo ypatinga diena. Pasirodo, mano kolegai yra sugalvoję vieną kartą per mėnesį daryti pietus "suneštinuką" arba tiesiog pasigaminti viską vietoje, kiek tai yra įmanoma suspėti per valandą. Turim mes mažą a'la virtuvėlę-bariuką čia. Taigis. Mes namie iškepėm pyragą/keksą su šokoladu. Kolegai darė salotas ir virė moliūgų sriubą ir tokius įdomius austriškus a'la koldūnus, bet su sūrio, žolelių ir kitokiais įdarais. Ir tai yra "oh my god" kaip skanu! Noriu sužinot receptą. Tai tradicinis patiekalas. O viskas atrodė taip:

O aš sakiau, kad mane ant gaminimo labai patraukė? :D Jau neįtikėtina yra tai, kad Indrė susidžiazuoja visokius daržovių troškinius, bet jau net ir pyragus kepa! :)) Kažkaip visai atsipalaidavau čia ir darau visa tai, kam niekuomet nebūdavo laiko. Žiū, dar ir siūt ar rūbus kokius modeliuot pradėsiu :D Nes patinka gi man daryt tokius visokius dalykus. Nu bet kol kas užtenka valgio gaminimo ir fotkinimo. Paskui žėsim.

Mano troškinys:

Skanu. Net labai. Ir net pačiai keista :))

Tai va. Ir laiką sukant atgal turbūt iš karto pereinam prie Vienos! Och...Viena... Praėjusį savaitgalį buvau lindyhopo renginy Vienoj - Vienna hot swing jam! Apie jį sužinojau dar šią vasarą Švedijoj. Jis vieną kartą metuose ir svarbus įvykis lindy bendruomenei Austrijoje. Tai sudalyvavau. Workshop'uose nebuvau, nes net nebūčiau spėjus, o ir daug jie kainuoja, tai ėjau tik į vakarėlius - penktadienį ir šeštadienį. Iš pradžių jaučiau labai nejaukiai ir nepažinojau nė vieno žmogaus, bet paskui ledai pajudėjo ir šokau, ooooooooj šokau!.. Net su mokytojais. Sweet! Susipažinau su labai mielais žmonėm ir tikiuos, galbūt kada atvažiuos pasisvečiuot pas mane į Graz ;) Tai va. Beje, į Vieną važiavau ne dėl lindy renginio. O dėl to, kad prie Vienos mums vyko seminaras. Ir vat pasitaikyk tu man taip, kad viskas taip idealiai sutapo. Seminaras nuo antradienio iki penktadienio, o paskui penktadienį lindy renginio savaitgalis. Kažkas iš aukščiau palaiko mane ir nori man gero :)

On-arrival training (seminaras) buvo ir rimtas, ir smagus. Labiausiai patiko dvi užduotys. Pasidalinom komandom, nuvažiavom į Vienos centrą ir per tris valandas turėjom įvykdyti keletą užduočių, pvz. nufotografuoti vaizdą, kur būtų: mūsų komada, trys turistai, kūdikis vežimėlyje, Austrijoje gimęs žmogus, šuo ir įspūdingas pastatas. Mes sukčiavom, bet išradingai :) Telefonu nufotkinau šunį, su savo foto kamera vengrė nufotkino kūdikį, vokietės kameroj buvom visos mes keturios prie Vienos parlamento, tai trūko tik turistų. Prie Vienos nacionalinės bibliotekos radom japonų turistų grupę. Eureka! :)) Paprašėm jų palaikyt mūsų kameras ir voila, turim įgyvendintą užduotį:

Mano komandą sudarė keturios merginos: mergina iš Romėnijos, vengrė, vokietė ir lietuvaitė aš. Mūsų užduotis buvo Vienoje surasti ką nors, atspindinčio mūsų šalį. Radau lietuvišką vėliavą (o metro lankstinuke viena lietuvaitė rado lietuvių kalbos kursus!), bet prie jos fotkintis atrodė biški nuobodu, tai nusifotkinau su lietuvišku Karūnos šokoladu :) Jį tampiaus kupriake, nes norėjau visus pavaišint, bet taip išėjo, kad vis pamiršdavau :) Ne, iš tikrųjų pamiršdavau :P Kas turim facebook'us, tai jau matėm mane su šokoladu, bet kas neturim (vokietė neturi! kaip fainai!.. ), tai va čia aš ir mano meilė:

Dar viena užduočių buvo nupirkti maisto produktų austriškam štriudeliui ir jį pagaminti. Komandomis mes pasidalinom pagal tai, kas ką norėjo išmokti gaminti. Tiesiog diena buvo paskirta pažinčiai su Austrija ir jos virtuve. Tai aš, aišku, buvau deserto grupėj :) Jei bus norinčių, galėsiu iškept autrišką štriudelį ;)

Beje, visas foto sudėjau štai čia. Labai daug pasakot, kur ėjau, ką mačiau, tai viską gali greitai peržvelgt čia: picasa

O Viena iš tiesų yra imperatoriška ir nepigi. Atsitiko tai, ko ir bijojau - man ji labai patiko! Visi pastatai labai įspūdingi. Buvau ten seniau ir buvo keista, kai ėjom pro muziejų ir prisiminiau jį labai ryškiai, bet šįkart pažintis su Viena buvo kitokia - iš arčiau ir ilgiau. Prisimenu, kad ir tada žavėjausi, bet dabar tai visai aikčiojau. Labai daug kavinukių, o jose groja klasikinė muzika ir panašu, kad Viena iki šiol tebegyvena tų imperatoriškų laikų dvasios likučiais. Buvo juokinga, kad kavinukėje, į kurią užsukom arbatos, aptarnavo kostiumuoti padavėjai. Pats interjeras su milžiniškais sietynais palubėse, užuolaidomis ir veidrodžiais.

Mes net bute gyvenom aukštomis lubomis ir šiaip, beveik visur pastatai aukštomis lubomis, nes kitokių čia tiesiog nėra! :)) Tai va. Šiek tiek pavargau rašyt. To be continued.. Nes dar reikia apie paroda parasyt..

P.S. Pakalbink mane ir atvažiuok pas mane į svečius. Labai labai laukiu ;)

P. P. S. And what can I say more? It's all about chocolate!

Maži dalykai

Kartais tiesiog imi ir pasiilgsti. Tų kažkokių didelių dalykų. Kuriuos praradai ar kurių dar neturi ir sieki. Ir labai labai nori turėti. Paskui tas ilgesys praeina, atgauni sveiką protą, pačiumpi obuolį, nerūpestingai grauži ir toliau nušuokliuoji į dieną. Ir paskui prisimeni, kad yra daug Mažų dalykų, kurie nuskaidrina tavo dieną: