Labas!

Taigi. Labas! Šimtas metų. Žinau žinau. Ir persiprašau labai tų, kurie tikrino mano blogą, bet teko nusivilti. Gi sakiau nesinervot ir nesidžiaugt, kad tiek daug rašau :)) Bo ilgai taip nebus :))

Nene, dabar toliau rašysiu normaliu ritmu. Planuoju vieną kartą per savaitę - savaitės pabaigoje apžvelgiant tai, kas įvyko. Nenoriu blogo užsikrauti kaip pareigos, bet tikiuosi bent kartą per savaitę tikrai prisėsti. O praėjusią savaitę tiesiog neturėjau laiko. Nebuvau Graz'e. Buvau išvažiavusi į Vieną, tai kompas ir internetas man mažiausiai rūpėjo. Tai vo.

Taigi. Ką kaip Indrė?

Indrė gerai! :)) Gyvenimas čia vis po truputėlį įsivažiuoja ir, o jėtau maryte, nuo ko čia dabar pradėt tau viską pasakot.. Gal pradedam nuo vakar, m? :)

Gyriausi, kad radau lindy pamokas čia. Nė velnio.. Atšaukė jie tas pamokas, nes nepakankamai porų susirinko, tai liūdesys, oj Indrei liūdesys, kad nėr čia lindyhopo. Dėl lindy visai ir emigruočiau iš čia :D How crazy am I? Nežinau. Bet vadink mane manjake ar šiaip galvok ką nori, bet swing is my thing (!). And that's all. It's all about chocolate! :D And swing is one of my favourite chocolate! :)

Bet va mano, šokių mokyklos vadovės ir tokio Mitchell iš USA iniciatyva tikiuosi surinkti bent jau lindy beginnerių klasę čia ir pradėti kurti lindyhoperių bendruomenę. Taikysim į studentus :D Viltis yra ta, kad jei bus beginnerių, tai bus ir dalyvaujančių workshopuose ir nereikės jų atšaukinėti. Tada ir mes su Mitchell galėsim pasišokt. Wuhu! Bet kol kas tap dancing! Vakar buvau pirmoj tap'o šokių pamokoj. Wuhu! Kai buvau Švedijoj šią vasarą, tai išmokau keletą žingsnelių, bet dabar jau oficialiai ėmiau lankyti pamokas. Paramparam :) Noriu tap batukų! Šiandien žiūrėjau internete, tai galiu pademonstruoti. Va tokių.

Bet tokių pirkt niekur nėra, yra tik va tokie:

Tai žėsim. Laikas parodys :)) Tapo batukai pas mane ateis ;)

Taigi. Einant atbuline tvarka nuo to, ką veikiau vakar, galima įvardinti tai, kad praėjusią savaitę fotografavau. Nežinau, kodėl, bet jaučiu, jog fotografavimas čia kažkodėl tampa mano neatsiejama dalimi :) Nesuprantu, kodėl, bet taip vis išeina. O fotografavau.. šokantį senimą :) Apie viską nuo pradžių. Kiekvieną savaitę senoliai keletą kartų per savaitę susirenka dideliame parke esančiame pastate pasibūti - kas žaidžia kortom, kas gurkšnoja brendžiuką, kas rūko, kas dalinasi paskalomis. Mano galerija darė projektą. Fotografė iš Italijos nusprendė padaryti kiekvieno ten besilankančio senimo autoportretus ir paskui juos tiesiog padovanoti. Dabar fotografijos per projektorių yra eksponuojamos pas mus, o nuotraukos su rėmeliais jau jų rankose. Teikiant nuotraukas, dalyvavau ir aš ir susibendravau aš su tais senoliais. Geruliai jie :)) Tai pasirodo, kad jie kartu daro ir šokių popietes! Susirenka sau dieduliai ir šoka :) Tai aš pasiūliau juos pafotografuot. Labai nerealu yra stebėti žmonių šypsenas ir spindinčias akis, kai jie šoka. O čia šoka pensininkai! Nu jo, Indrė jaučiu atrodo visai nučiuožus :D Nu bet smagu. Tai va.

Dar įsimintina buvo mano butokės gimtadienis. Tai sukau galvą, ką padovanojus. Juk žmogui tokia svarbi diena ir jubiliejus - 20metis! O ji toli nuo visų savo draugų ir dar tik vos daugiau nei mėnesį čia gyvena. Tokia diena juk turi būti ypatinga ir jauki. Tai bandžiau sukurti šventę ir nuoširdžiai džiaugiausi, kad jai labai patiko mano dovana ir tikrai puikiai paminėjom Jos dieną. Nupirkau tokią gražią girly užrašų knygutę kalendorių, užsisegantį su magnetuku. Toks dailutis dailutis. Kai gauni tokią dovaną, labai apsidžiaugi, o paskui supranti, kad dovana per graži, kad ją gadintum savo baisiu raštu :)) Tai va čia tokia dovana :D Aj, ir dar padovanojau morkų... :D Nu čia kitiems biški nesuprast :)) ... Mes su ja labai gerai sutariam ir jau turim savų bajerių, tai morkos yra mūsų bajeris.. Long story. Jei įdomu, paklausk per Skype :)) Tai va. Beje, viena ekstremalių dovanos pakavimo dalių buvo tai, kad naktį googlinau, kaip iš popieriaus išlankstyt dėžę.. :D Morkoms sudėti :D Ir atsikelt anksti, padėt viską prie jos durų ir išeit į darbą jos nepažadinus virtuvės garsais :) (mūsų darbo grafikas kartais nesutampa..)

P.S. Morkos jai žiauriai patiko! Ir žvengė apie pusvalandį :))

Aj, o trečiadienis buvo ypatinga diena. Pasirodo, mano kolegai yra sugalvoję vieną kartą per mėnesį daryti pietus "suneštinuką" arba tiesiog pasigaminti viską vietoje, kiek tai yra įmanoma suspėti per valandą. Turim mes mažą a'la virtuvėlę-bariuką čia. Taigis. Mes namie iškepėm pyragą/keksą su šokoladu. Kolegai darė salotas ir virė moliūgų sriubą ir tokius įdomius austriškus a'la koldūnus, bet su sūrio, žolelių ir kitokiais įdarais. Ir tai yra "oh my god" kaip skanu! Noriu sužinot receptą. Tai tradicinis patiekalas. O viskas atrodė taip:

O aš sakiau, kad mane ant gaminimo labai patraukė? :D Jau neįtikėtina yra tai, kad Indrė susidžiazuoja visokius daržovių troškinius, bet jau net ir pyragus kepa! :)) Kažkaip visai atsipalaidavau čia ir darau visa tai, kam niekuomet nebūdavo laiko. Žiū, dar ir siūt ar rūbus kokius modeliuot pradėsiu :D Nes patinka gi man daryt tokius visokius dalykus. Nu bet kol kas užtenka valgio gaminimo ir fotkinimo. Paskui žėsim.

Mano troškinys:

Skanu. Net labai. Ir net pačiai keista :))

Tai va. Ir laiką sukant atgal turbūt iš karto pereinam prie Vienos! Och...Viena... Praėjusį savaitgalį buvau lindyhopo renginy Vienoj - Vienna hot swing jam! Apie jį sužinojau dar šią vasarą Švedijoj. Jis vieną kartą metuose ir svarbus įvykis lindy bendruomenei Austrijoje. Tai sudalyvavau. Workshop'uose nebuvau, nes net nebūčiau spėjus, o ir daug jie kainuoja, tai ėjau tik į vakarėlius - penktadienį ir šeštadienį. Iš pradžių jaučiau labai nejaukiai ir nepažinojau nė vieno žmogaus, bet paskui ledai pajudėjo ir šokau, ooooooooj šokau!.. Net su mokytojais. Sweet! Susipažinau su labai mielais žmonėm ir tikiuos, galbūt kada atvažiuos pasisvečiuot pas mane į Graz ;) Tai va. Beje, į Vieną važiavau ne dėl lindy renginio. O dėl to, kad prie Vienos mums vyko seminaras. Ir vat pasitaikyk tu man taip, kad viskas taip idealiai sutapo. Seminaras nuo antradienio iki penktadienio, o paskui penktadienį lindy renginio savaitgalis. Kažkas iš aukščiau palaiko mane ir nori man gero :)

On-arrival training (seminaras) buvo ir rimtas, ir smagus. Labiausiai patiko dvi užduotys. Pasidalinom komandom, nuvažiavom į Vienos centrą ir per tris valandas turėjom įvykdyti keletą užduočių, pvz. nufotografuoti vaizdą, kur būtų: mūsų komada, trys turistai, kūdikis vežimėlyje, Austrijoje gimęs žmogus, šuo ir įspūdingas pastatas. Mes sukčiavom, bet išradingai :) Telefonu nufotkinau šunį, su savo foto kamera vengrė nufotkino kūdikį, vokietės kameroj buvom visos mes keturios prie Vienos parlamento, tai trūko tik turistų. Prie Vienos nacionalinės bibliotekos radom japonų turistų grupę. Eureka! :)) Paprašėm jų palaikyt mūsų kameras ir voila, turim įgyvendintą užduotį:

Mano komandą sudarė keturios merginos: mergina iš Romėnijos, vengrė, vokietė ir lietuvaitė aš. Mūsų užduotis buvo Vienoje surasti ką nors, atspindinčio mūsų šalį. Radau lietuvišką vėliavą (o metro lankstinuke viena lietuvaitė rado lietuvių kalbos kursus!), bet prie jos fotkintis atrodė biški nuobodu, tai nusifotkinau su lietuvišku Karūnos šokoladu :) Jį tampiaus kupriake, nes norėjau visus pavaišint, bet taip išėjo, kad vis pamiršdavau :) Ne, iš tikrųjų pamiršdavau :P Kas turim facebook'us, tai jau matėm mane su šokoladu, bet kas neturim (vokietė neturi! kaip fainai!.. ), tai va čia aš ir mano meilė:

Dar viena užduočių buvo nupirkti maisto produktų austriškam štriudeliui ir jį pagaminti. Komandomis mes pasidalinom pagal tai, kas ką norėjo išmokti gaminti. Tiesiog diena buvo paskirta pažinčiai su Austrija ir jos virtuve. Tai aš, aišku, buvau deserto grupėj :) Jei bus norinčių, galėsiu iškept autrišką štriudelį ;)

Beje, visas foto sudėjau štai čia. Labai daug pasakot, kur ėjau, ką mačiau, tai viską gali greitai peržvelgt čia: picasa

O Viena iš tiesų yra imperatoriška ir nepigi. Atsitiko tai, ko ir bijojau - man ji labai patiko! Visi pastatai labai įspūdingi. Buvau ten seniau ir buvo keista, kai ėjom pro muziejų ir prisiminiau jį labai ryškiai, bet šįkart pažintis su Viena buvo kitokia - iš arčiau ir ilgiau. Prisimenu, kad ir tada žavėjausi, bet dabar tai visai aikčiojau. Labai daug kavinukių, o jose groja klasikinė muzika ir panašu, kad Viena iki šiol tebegyvena tų imperatoriškų laikų dvasios likučiais. Buvo juokinga, kad kavinukėje, į kurią užsukom arbatos, aptarnavo kostiumuoti padavėjai. Pats interjeras su milžiniškais sietynais palubėse, užuolaidomis ir veidrodžiais.

Mes net bute gyvenom aukštomis lubomis ir šiaip, beveik visur pastatai aukštomis lubomis, nes kitokių čia tiesiog nėra! :)) Tai va. Šiek tiek pavargau rašyt. To be continued.. Nes dar reikia apie paroda parasyt..

P.S. Pakalbink mane ir atvažiuok pas mane į svečius. Labai labai laukiu ;)

P. P. S. And what can I say more? It's all about chocolate!