Žiemą skanu čepsėti

Kai šypsena iki ausų, o dantų baltumas spindi savo laisvę. Kai šypsaisi tiek, kad žandai užgula akis ir nebematyti vaizdo. Kai jauti, kad emocijos tokios didelės, jog, atrodo, pas tave viduj žemės drebėjimas apie kurį dar nerodė TV ir nepranešė BBC. Kai užsimerkus viduje viskas lydosi, o mintys tirpsta. Kai aplinkui visi kikena ar tiek juokiasi, kad nesupranti, į kokią planetą čia šiandien pataikei. Kai kai kai..

Šokoladas jungia žmones!

Kai matai, kad į galeriją susitikimams užsukę svečiai sustingsta ir paslapčia nuryja seiles, jų akys suspindi, o skruostai nurausta pasitenkinimo virpuliu. Kai matai, kad žmonės jaučiasi gyvi ir laimingi! Oh my, kiek mažai tereikia, kad pasaulis būtų gražus.. Net neįtikėtina. Neperdedu :P Pas mus šiandien visi buvo tokie laimingi! Dėl pyrago!

Šiandien turėjom lunch table. Periodiškai kas mėnesį darom pietų stalą. Užsisakome maistą iš netoliese esančio restorano/kavinės ir maloniai čepsim. Šįkart desertui mes namie iškepėm šokoladinį pyragą. Ne bet kokį, o pagal mano gimtadienio pyrago receptą! Nerealųjį, kitaip tariant. Kur valgai ir su kiekvienu šaukšteliu tari garsą: "mmmmm.." Indrė tada atrodo keistai, bet jai tas visai dzin. Vat.

Kai tau trūks rojaus, paprašyk manęs iškepti šokoladinį pyragą. Vienas žmogus jau pasiruošęs dėl jo mirti.

P.S. Skanu. Tikrai labai skanu!

P.P.S. Beje, o sakiau, kad šokolado valgau mažiau? Net labai mažiau. Vietoj to dabar valgau daug apelsinų! :)) Ir obuolių, ir morkų, ir kitų daržovių draugų. Tokią blogą įtaką man daro Karolin. Nu taip jau išeina.

Dangus ant pėdų

Kai atsikeli ryte ir ausyse neskamba paukščiai, o akys negiedros. Kas tada?

Žvilgsnis į pėdas. Veidrodyje. Tas, kur siekia dangų. Taip, turiu atsargines. Ir tada išlenda saulė ir sušildo. Kaip šildaisi tu?

Būna, kad padovanoji kam nors dalyką ir paskui apie tai pamiršti, o jis tiesiog gyvena savo gyvenimą ir yra kažkam (ne)svarbus. Aš kartais pagalvoju, kaip gyvena mano hand made rėmeliai pas buvusę butokę žvėryne arba išpieštas vazonėlis gėlei pašilaičiuose pas Daivelę.



Taip vat va, Egle, tavo dangų siekiančios pėdos ant mano veidrodžio. Tavo nuotrauka keliauja! Ir dabar ji gyvena Austrijoj :P bebe :P

Tikri dalykai išlieka.

Taigi, kas šią savaitę naujo. Pirmadienį prasidėjo naujas vokiečių kalbos semestras. Naujoje vietoje su naujais dėstytojais. Ogi dabar viskas atrodo rimta! Ir panašu, kad man gresia išmokti vokiečių kalbą :D Baisu. Mokėsiu burbuliuoti tuos daugumą nupurtančius garsus. Na iki šiol mažai sutikau tokių, kuriems vokiečių kalba graži. O kas svarbiausia, tai jos negrožio aš beveik nebegirdžiu! Kai žiauru :)) Tai va. Bet man smagu, noriu išmokti naują kalbą. Anglų kalba tai į kraują įaugusi nuo antros klasės, tai labai natūrali man ji. Dabar mokantis naują kalbą keista iš savęs leisti svetimus neprijaukintus garsus, bet būtų nerealu skaityti vokiškas knygas ir suprasti, ką ten rašo! :))

O čia elitiniai vokiečių kalbos ypatumai:

• Zwiebel - cibulis :D (kalbininkų pakeistas į "svogūnas", ale žemaičiai vartoja! užsispyrę žalčiai. žemaitę nebūtum žemaitę)
• En bischen - biškis :)) (žemaičiai valdo)
• die Paradeis - pomidorai (mano valgis - pomidorai austrų vadinami rojumi! o vokiečių die Tomate ir tiek. Nuobodūs tie vokiečiai)
• der Tasche - tašė (liet. nevartotinas, bet čia - oficialus. smagu!)
• Gluck - sėkmė (liet. jaunuolių mėgiamas "gliukas")
• Uhu - pelėda (aj, šiaip juokinga. primena "kuku")
• Krankenwagen - greit. med. pagalbos automobilis (aj, asociacija su "krankiantis vagonas")

Bet visą vokiečių kalbos smagumą karts nuo karto sudrumsčia koks netikėtumas. Yra tokių žodžių, kuriuos išgirdęs netenki žado. Pavyzdžiui žodis "svajoti". Negalėjau patikėti, bet vienas svarbiausių žmogaus vartojamų sąvokų gyvenime "svajoti" vokiškai yra "Traum". Tai taip žmogus ir patiri traumą.. Norėdamas pasakyti "aš svajoju" turi sakyti "Ich traum". Bože.. Kokie nelaimingi žmonės sugalvojo šitą kalbą?

Jau apšaukei mane filologe? Nenervok. Čia tik šiaip pastebėjimai :P

Geriau pasidžiauk kartu su manimi. Antradienis buvo ypatingas. Atrodo, tikrai pasėjau lindyhop'o sėklą ir jau yra vaisių! Antradieniais mano šokių mokykloje pirmą kartą pradėtas rengti swing šokių social'as. Nesvarbu, kad beveik niekas ten nešoka lindy :D Tik aš vienintelė. Daugiausia visi šoka Boogie arba turi Balboa pradmenis, arba šiaip kažką panašaus į swing. Bet tai super! Pradžia jau yra! Pralaušiu ledus ateities kartoms, kurių nuotaikas suprantu neradus lindy šokių Graz'e in advance. Tai va. Ryt vėl eisiu į social'ą, o manęs ten jau laukia!

Kitas pažymėtinas savaitės įvykis - piknikas šeštadienį. Praėjusiame įraše kalbėjau apie orų prognozes. Ir ką. Ir nesnigo. Ir saulė švietė! Šeštadienį prasikrapštai akis, o už lango šviečia saulė. Greitai sudėlioji sms, kaiti arbatą termosiukui, susirandi patiesaliuką, prigriebi skanėstų parduotuvėje ir ropštiesi ant kalno mėgautis diena.

Patarimas: jei iškiltų dilema, kur dėti sumuštinius, kad jie išliktų gražūs ir nesusiglamžę, ne bėda. Juk visada galima panaudoti puodą! :)) Buvo pikniko pažiba. Graz'e gyvenančio lietuvio išradingumas. 

Nors antradienį labai džiaugiausi dėl lindy, savaitės Diena is didziosios raides priklauso sekmadieniui. Mano butokas Jurgen groja trimitu. Dar prieš savaitę namo partempė plakatą su savo universiteto choro koncertu. Užsidegiau nueiti palaikymui ir viskas išsirutuliojo taip, kad į koncertą nuėjom visi. Buto šeimyna :)) Bet iš tikrųjų mes tokia ir esam... Kaip buvo miela ir jauku. Koncertas buvo nuostabus. O kai kuriuos klasikos kūrinius dirigavo lietuvė! Talentas. Labai gražu. Ilgai trypčiojau ir galvojau, kaip čia pasielgus. Ir. Aj. Išdrysau. Nuėjau pasilabinti ir taip išėjo, kad vakare sudalyvavau lietuvių susibūrime. Daugiausia jie čia kremta muzikos mokslus. Ech, neieškau aš jų ir gal net nelabai man to reikia, bet netyčia aplink mane tie lietuviai išdygsta. Net juokinga.

Tai tiek.

Labanakt

Buvau pas kalną

Nežinau, kaip pas jus, bet pas mus +10! :D Tai žiema! :)) Išsitraukiau savo odinę striukytę ir į kampą spyriau šiltus batus - čiupau sportbatukus ir ramiai sau rudeniauju :)) Tik kad grybų nėra. Sklinda gandai, kad ateinančią savaitę turėtų snigti, tai visi laukia išsiilgę. Nu bet ką čia gali žinot - GAL ištikrųjų pasnings? Bet kol kas kam čia sukt galvą.

Geriau į lauką kaitintis ant saulutės! Tai puikiai tinka sekmadieniui. Rekomenduoju.

arba.. į kalnus. Kaip ir buvo planuota, šeštadienį keliavom į kalną paropinėti. Ooooooooo...  Tai džiūgavau! Kaip mažas vaikas. Labai labai norėjau.  O dar labiau laukiau :)) Kai Indrė ko nors nori, tai spygauja ir nekantrauja kaip persivalgius cukraus (girdėjau, kad žmonės tada tampa keisti :) ). Kalnas, į kurį susiruošėm, nebuvo labai super didelis kaip kad matom per National Geographic ar pan. Užkopti į jį užtenka poros valandų ir nereikia kažkokio specialaus pasiruošimo. Dažniausiai į jį vietiniai austrai važiuoja savaitgaliais pamiršti miesto garsų ar tiesiog skaniai pabūti. Prisiskanavom ir mes. Įrodymai:

[Interruption. Darausi visiška pamaiva. Ir man tas visai nepatinka. Anksčiau dar kontroliuodavau save :)) Bet dabar, kai rašau blogą, tai nebebūti pamaiva vieną kartą per savaitę yra nebeįmanoma. Gerai gerai. Maiviausi ir anksčiau, bet dabar tai jau visai..  Ir telefonu fotkinu daug, ko anksčiau niekada nedarydavau. Gerai. Pasistengsiu taisytis ir kitą kartą parašyti ką nors liūdno, kalbėti ne apie kalnus ir šokoladą :) ]

Gerti karštą šokoladą/kakavą kalno viršūnėje. Kas gali būti geriau?!

ir žiūrėti į tokį vaizdą

arba austrišką nusibaigusią siestai nusiteikusią liaudį. Arba kitaip, iš seno mamos anekdoto apie tinginį:

-Nori kiaušinio?
-Ar nuluptas?
-Ne.
-Aj, tai mesk per tvorą.

Žodžiu. Nuotaika: manjana!

ir garsus juokas (kairėje - butokė, dešinėje - Graz'e studijuojanti lietuvaitė)

ir erdvė

ir Laisvė












daugiau foto spausk čia

Vaivorykštė žydi žiemą

Įsivaizduoji?! Namie ant stalo turiu vaivorykštę! Nemeluoju. Tikrai. Tokią labai gražią ir spalvotą. Ir gali naudoti bet kuriuo metų laiku. Taip taip. Nemeluoju. Tiek žiemą. Tiek rudenį. Indrė iš Vienos grįžta į Graz'ą, įžengia pro duris, o ant stalo vaivorykštė! Tik ją dar reikėjo išpakuoti :)) Vaivorykštė iš Lietuvos. O dar žmonės sako, kad ten pas mus lietūs lyja, labai ten pilka ir šiaip ten kažką blabla. Ogi visai ne! Spalvų tiek daug, kad jas galima eksportuoti :)) Ačiū tau Giedre! :* Kaleidoskopas nušvietė mano veidą ir akis. Džiūgauju kaip mažas vaikas ir neatitraukdama akių nuo spalvų kaleidoskopą sukioju priešais lempą :)) wuhu!

Taigis. Grįžau į Austriją. Buvo labai gera tave pamatyti. Ačiū, kad pasiilgai ir apkabinai. Labai jus myliu ir branginu. Gyvenime nereikia daug žmonių. Tereikia tik kelių gerų draugų, kad viskas vėl nušvistų vaivorykštės spalvomis. Tai vo. Nu taip taip. Kažkokia sentimentali aš, bet man tikrai labai tavęs reikėjo. Labai. Juk viską žinai.

Ką naujo. Dar nieko turbūt. Tik biškį :) "Leopold" muziejus Vienoj. Pirmą kartą gyvenime mačiau gyvus Gustav Klimt'o paveikslus! Kairėje - Gustav Klimt "Mirtis ir Gyvenimas". Hipnotizuoja.

Mačiau ir Pablo Picasso arba Claude Monet darbus. Impresionistu žavėjausi dar mokykloje (kairėje - jo žymosios "Vandens lelijos"). Oh my... kaip nerealiai. Visi ten viską fotkino. Nustebau, kad leidžia. Tai tada ir aš nesusilaikiau :))

Tai va. Darbai pas mane dar tik prasideda. Sausio 10ta - pirmoji darbo diena daugumai Austrijoje. Sako, kad austrai tingi dirbti. Panašu, kad kalbos nebe reikalo :)) Su kolegais pirmą dieną darbe tik dalinomės įspūdžiais kaip kas praleido atostogas ir džiaugėmės vieni kitais. Turiu pažymėti, kad visiems patiko mūsų lietuviškas sūris "Džiugas"! Ir "Karūna" juodas šokoladas su riešutais patiko. Net gi tiems, kurie valgo tik pienišką. Aš irgi pienišką labiau mėgstu, bet kažkaip prekybos centruose sunku rasti pienišką karūną. Daugiau juodas šokoladas visur. Nu bet žodžiu. 

O šiaip tai vis dar gyvenu energija, įspūdžiais ir prisiminimais iš Lietuvos. Jaučiau labai stiprią motyvaciją grįžti namo ir prisiminti savo seną kasdienybę, būti paliesta savo draugų. Savo šeimos. Ir pačiai liesti savus daiktus. Oj kaip pasiilgau aš visų savo dėžučių, batukų, skarų, paltukų. Oj! Namai yra nerealu! Nes gali būti liudininkas, kai:

• grįžti namo, o visi aplinkui kalba žemaitiškai! :D
• broliukas nuo senelio šalčio dovanų gauna šviečiantį gaublį.
• broliukui iškrenta dantukas.
• kai dedi jam dainas iš youtube, o jis šoka ir tūsinasi (Jis turi skonį! :D jo topinis hitas jau antrus metus iš eilės yra labai gerai. check it out!
• kai seneliai ateina į svečius, o senelis atsineša savo super duper sutaisytos silkės. Tokios silkės niekur nenusipirksi. Ir šiaip, tai buvo 12+ (pas mus niekada nebūna lygiai) patiekalų Kūčių stalo žvaigždė.
• kai namie mūsų senukas spanielis Timis tyliai gulinėja koridoriuje ir ruošiasi prašnekti Kūčių naktį.
• kai nuo brolio ir jo žmonos gauni dovanų arbatos pavadinimu: "Meilės vaisiai" :D Skani.
• kai su šeima kepi kaštonus orkaitėje. Visiems patiko!
• kai už lango gražiai baltai sninga, aplinkui tylu ir ramu.
• kai ryte už lango tiek daug sniego, kad žmonėms reikia atsikasti mašinas :D Kai juokinga, kai pats nevairuoji.. :))
• kai prisimeni, kokios gražios tavo skaros, paglostai savo batukus ir išsirinkusi šaliką nerūpestingai jį permetusi per petį leki su draugais skanauti vyno.
• kai su geriausiu draugu po n-metų užlipi į Gedimino pilį. Ne. Ne į kalną. Į pačią pačią pilį kur mokėti reikia :)) Ir pasislėpęs pily geri arbatą iš termoso su sausainiais. Che che.
• kai išmoksti pamoką, kokiais žmonėmis gyvenime negalima pasitikėti, reikia saugotis ir vengti.
• kai su geriausia drauge lovoj valgai ledus su mėlynių uogiene.
• kai iki trečios ryto su Salomėja žiūri filmą užsimerkus. Iš siaubo. O paskui dar valandą jį aptarinėji ir šiaip, bijai košmarų.
• kai kinopasakoj žiūri naują filmą ir paskui taip gera ir miela.
• kai prisimeni, kaip atrodo varvekliai ir iš nuostabos juos nori net paliesti, nes Austrijoje tokio dalyko nerasta.
• kai draugų esi pakviestas į vestuves. Pirmą kartą draugų vestuvės. Kažkaip niekas nesituokdavo. O dabar net į dvejas! Iki šiol esu dalyvavusi tik vieneriose vestuvėse - brolio :))

kai vėl fotkini melejonus mamos prigamintų origami burbulų.







kai su broliuku prikepi DAUG imbierinių sausainių - žmogeliukų ir drambliukų. O paskui juos dovanoji draugams.

kai seneliai, visuomet zyziantys, kad jiems nieko nereikia, džiaugiasi dovanomis (kairėje - dovanos šeimai). Juk visiems reikia dėmesio. Nesvarbu, kiek tau metų.


Love is the best gift you can get.






Tai va. 
Text made with love & care. 
Iki.

New Year

 2011: dare to follow your dreams.