DabuDu: Buvau pas kalną

Nežinau, kaip pas jus, bet pas mus +10! :D Tai žiema! :)) Išsitraukiau savo odinę striukytę ir į kampą spyriau šiltus batus - čiupau sportbatukus ir ramiai sau rudeniauju :)) Tik kad grybų nėra. Sklinda gandai, kad ateinančią savaitę turėtų snigti, tai visi laukia išsiilgę. Nu bet ką čia gali žinot - GAL ištikrųjų pasnings? Bet kol kas kam čia sukt galvą.

Geriau į lauką kaitintis ant saulutės! Tai puikiai tinka sekmadieniui. Rekomenduoju.

arba.. į kalnus. Kaip ir buvo planuota, šeštadienį keliavom į kalną paropinėti. Ooooooooo... Tai džiūgavau! Kaip mažas vaikas. Labai labai norėjau. O dar labiau laukiau :)) Kai Indrė ko nors nori, tai spygauja ir nekantrauja kaip persivalgius cukraus (girdėjau, kad žmonės tada tampa keisti :) ). Kalnas, į kurį susiruošėm, nebuvo labai super didelis kaip kad matom per National Geographic ar pan. Užkopti į jį užtenka poros valandų ir nereikia kažkokio specialaus pasiruošimo. Dažniausiai į jį vietiniai austrai važiuoja savaitgaliais pamiršti miesto garsų ar tiesiog skaniai pabūti. Prisiskanavom ir mes. Įrodymai:

[Interruption. Darausi visiška pamaiva. Ir man tas visai nepatinka. Anksčiau dar kontroliuodavau save :)) Bet dabar, kai rašau blogą, tai nebebūti pamaiva vieną kartą per savaitę yra nebeįmanoma. Gerai gerai. Maiviausi ir anksčiau, bet dabar tai jau visai.. Ir telefonu fotkinu daug, ko anksčiau niekada nedarydavau. Gerai. Pasistengsiu taisytis ir kitą kartą parašyti ką nors liūdno, kalbėti ne apie kalnus ir šokoladą :) ]

Gerti karštą šokoladą/kakavą kalno viršūnėje. Kas gali būti geriau?!

ir žiūrėti į tokį vaizdą

arba austrišką nusibaigusią siestai nusiteikusią liaudį. Arba kitaip, iš seno mamos anekdoto apie tinginį:

-Nori kiaušinio?
-Ar nuluptas?
-Ne.
-Aj, tai mesk per tvorą.

Žodžiu. Nuotaika: manjana!