2011 m. sausio 10 d., pirmadienis

Vaivorykštė žydi žiemą

Įsivaizduoji?! Namie ant stalo turiu vaivorykštę! Nemeluoju. Tikrai. Tokią labai gražią ir spalvotą. Ir gali naudoti bet kuriuo metų laiku. Taip taip. Nemeluoju. Tiek žiemą. Tiek rudenį. Indrė iš Vienos grįžta į Graz'ą, įžengia pro duris, o ant stalo vaivorykštė! Tik ją dar reikėjo išpakuoti :)) Vaivorykštė iš Lietuvos. O dar žmonės sako, kad ten pas mus lietūs lyja, labai ten pilka ir šiaip ten kažką blabla. Ogi visai ne! Spalvų tiek daug, kad jas galima eksportuoti :)) Ačiū tau Giedre! :* Kaleidoskopas nušvietė mano veidą ir akis. Džiūgauju kaip mažas vaikas ir neatitraukdama akių nuo spalvų kaleidoskopą sukioju priešais lempą :)) wuhu!

Taigis. Grįžau į Austriją. Buvo labai gera tave pamatyti. Ačiū, kad pasiilgai ir apkabinai. Labai jus myliu ir branginu. Gyvenime nereikia daug žmonių. Tereikia tik kelių gerų draugų, kad viskas vėl nušvistų vaivorykštės spalvomis. Tai vo. Nu taip taip. Kažkokia sentimentali aš, bet man tikrai labai tavęs reikėjo. Labai. Juk viską žinai.

Ką naujo. Dar nieko turbūt. Tik biškį :) "Leopold" muziejus Vienoj. Pirmą kartą gyvenime mačiau gyvus Gustav Klimt'o paveikslus! Kairėje - Gustav Klimt "Mirtis ir Gyvenimas". Hipnotizuoja.





Mačiau ir Pablo Picasso arba Claude Monet darbus. Impresionistu žavėjausi dar mokykloje (kairėje - jo žymosios "Vandens lelijos"). Oh my... kaip nerealiai. Visi ten viską fotkino. Nustebau, kad leidžia. Tai tada ir aš nesusilaikiau :))


Tai va. Darbai pas mane dar tik prasideda. Sausio 10ta - pirmoji darbo diena daugumai Austrijoje. Sako, kad austrai tingi dirbti. Panašu, kad kalbos nebe reikalo :)) Su kolegais pirmą dieną darbe tik dalinomės įspūdžiais kaip kas praleido atostogas ir džiaugėmės vieni kitais. Turiu pažymėti, kad visiems patiko mūsų lietuviškas sūris "Džiugas"! Ir "Karūna" juodas šokoladas su riešutais patiko. Net gi tiems, kurie valgo tik pienišką. Aš irgi pienišką labiau mėgstu, bet kažkaip prekybos centruose sunku rasti pienišką karūną. Daugiau juodas šokoladas visur. Nu bet žodžiu. 

O šiaip tai vis dar gyvenu energija, įspūdžiais ir prisiminimais iš Lietuvos. Jaučiau labai stiprią motyvaciją grįžti namo ir prisiminti savo seną kasdienybę, būti paliesta savo draugų. Savo šeimos. Ir pačiai liesti savus daiktus. Oj kaip pasiilgau aš visų savo dėžučių, batukų, skarų, paltukų. Oj! Namai yra nerealu! Nes gali būti liudininkas, kai:

  • grįžti namo, o visi aplinkui kalba žemaitiškai! :D
  • broliukas nuo senelio šalčio dovanų gauna šviečiantį gaublį.
  • broliukui iškrenta dantukas.
  • kai dedi jam dainas iš youtube, o jis šoka ir tūsinasi (Jis turi skonį! :D jo topinis hitas jau antrus metus iš eilės yra labai gerai. check it out!
  • kai seneliai ateina į svečius, o senelis atsineša savo super duper sutaisytos silkės. Tokios silkės niekur nenusipirksi. Ir šiaip, tai buvo 12+ (pas mus niekada nebūna lygiai) patiekalų Kūčių stalo žvaigždė.
  • kai namie mūsų senukas spanielis Timis tyliai gulinėja koridoriuje ir ruošiasi prašnekti Kūčių naktį.
  • kai nuo brolio ir jo žmonos gauni dovanų arbatos pavadinimu: "Meilės vaisiai" :D Skani.
  • kai su šeima kepi kaštonus orkaitėje. Visiems patiko!
  • kai už lango gražiai baltai sninga, aplinkui tylu ir ramu.
  • kai ryte už lango tiek daug sniego, kad žmonėms reikia atsikasti mašinas :D Kai juokinga, kai pats nevairuoji.. :))
  • kai prisimeni, kokios gražios tavo skaros, paglostai savo batukus ir išsirinkusi šaliką nerūpestingai jį permetusi per petį leki su draugais skanauti vyno.
  • kai su geriausiu draugu po n-metų užlipi į Gedimino pilį. Ne. Ne į kalną. Į pačią pačią pilį kur mokėti reikia :)) Ir pasislėpęs pily geri arbatą iš termoso su sausainiais. Che che.
  • kai išmoksti pamoką, kokiais žmonėmis gyvenime negalima pasitikėti, reikia saugotis ir vengti.
  • kai su geriausia drauge lovoj valgai ledus su mėlynių uogiene.
  • kai iki trečios ryto su Salomėja žiūri filmą užsimerkus. Iš siaubo. O paskui dar valandą jį aptarinėji ir šiaip, bijai košmarų.
  • kai kinopasakoj žiūri naują filmą ir paskui taip gera ir miela.
  • kai prisimeni, kaip atrodo varvekliai ir iš nuostabos juos nori net paliesti, nes Austrijoje tokio dalyko nerasta.
  • kai draugų esi pakviestas į vestuves. Pirmą kartą draugų vestuvės. Kažkaip niekas nesituokdavo. O dabar net į dvejas! Iki šiol esu dalyvavusi tik vieneriose vestuvėse - brolio :))

    kai vėl fotkini melejonus mamos prigamintų origami burbulų.







    kai su broliuku prikepi DAUG imbierinių sausainių - žmogeliukų ir drambliukų. O paskui juos dovanoji draugams.
    kai seneliai, visuomet zyziantys, kad jiems nieko nereikia, džiaugiasi dovanomis (kairėje - dovanos šeimai). Juk visiems reikia dėmesio. Nesvarbu, kiek tau metų.


    Love is the best gift you can get.






    Tai va. 
    Text made with love & care. 
    Iki.

    Komentarų nėra:

    Rašyti komentarą