Žiemą skanu čepsėti

Kai šypsena iki ausų, o dantų baltumas spindi savo laisvę. Kai šypsaisi tiek, kad žandai užgula akis ir nebematyti vaizdo. Kai jauti, kad emocijos tokios didelės, jog, atrodo, pas tave viduj žemės drebėjimas apie kurį dar nerodė TV ir nepranešė BBC. Kai užsimerkus viduje viskas lydosi, o mintys tirpsta. Kai aplinkui visi kikena ar tiek juokiasi, kad nesupranti, į kokią planetą čia šiandien pataikei. Kai kai kai..

Šokoladas jungia žmones!

Kai matai, kad į galeriją susitikimams užsukę svečiai sustingsta ir paslapčia nuryja seiles, jų akys suspindi, o skruostai nurausta pasitenkinimo virpuliu. Kai matai, kad žmonės jaučiasi gyvi ir laimingi! Oh my, kiek mažai tereikia, kad pasaulis būtų gražus.. Net neįtikėtina. Neperdedu :P Pas mus šiandien visi buvo tokie laimingi! Dėl pyrago!

Šiandien turėjom lunch table. Periodiškai kas mėnesį darom pietų stalą. Užsisakome maistą iš netoliese esančio restorano/kavinės ir maloniai čepsim. Šįkart desertui mes namie iškepėm šokoladinį pyragą. Ne bet kokį, o pagal mano gimtadienio pyrago receptą! Nerealųjį, kitaip tariant. Kur valgai ir su kiekvienu šaukšteliu tari garsą: "mmmmm.." Indrė tada atrodo keistai, bet jai tas visai dzin. Vat.

Kai tau trūks rojaus, paprašyk manęs iškepti šokoladinį pyragą. Vienas žmogus jau pasiruošęs dėl jo mirti.

P.S. Skanu. Tikrai labai skanu!

P.P.S. Beje, o sakiau, kad šokolado valgau mažiau? Net labai mažiau. Vietoj to dabar valgau daug apelsinų! :)) Ir obuolių, ir morkų, ir kitų daržovių draugų. Tokią blogą įtaką man daro Karolin. Nu taip jau išeina.