Gyvenimas man patinka tuo, kad jis yra savimi. Jis nėra tai, kas yra piešiama pasakose, dramose, siaubo filmuose ar dar kur kitur. Jis tiesiog yra toks, koks yra. Su savo netikėtumais, savo paprastumu, kasdieniškumu, savo akibrokštais, džiaugsmais ar kentėjimu. Jis yra tiesiog toks, koks yra. Ir neturi išgalvotų istorijų apie romantikus, netyčia susitinkančius ant tilto. Bet turi galimybę ir tikimybę tokiai istorijai. Arba bus, arba ne. Tiesiog. Šioje vietoje aš ir keliu retorinį klausimą: „How does force majeure work?“ Bet į šį klausimą dar neatsakė niekas ir jis nebus atsakytas.
Because that's the way the things just are. And I like it.
Because that's the way the things just are. And I like it.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą