2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

Ana Frank

"Tam, kad kurtum ateitį, turi suprasti praeitį." (Otto Frank)

<- (Anna Frank)

vertimas:
"Aš žinau, ko noriu,
Aš turiu tikslą,
Aš turiu nuomonę,
religiją
ir meilę"

1944 balandžio 11








Kada paskutinį kartą susimąstei apie antrąjį Pasaulinį karą? Ar apie ateities kartas?

Vakar - mano atsakymas. Ir poros tūkstančių žmonių - tai eilė į muziejų. Esu tikra, kad pora tūkstančių lankytojų per dieną tikrai susidarė.

Vakar buvo įsimintina diena - apsilankiau Anos Frank muziejuje. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai kada nors galėtų įvykti. Aplankysiu Anos Frank namą? Oho. Jei kas būtų tai pasakęs, kai buvau 15-16 metų ir skaičiau jos dienoraštį, būčiau sunkiai patikėjus.

Gal dėlto gerai, kad nežinom savo ateities ar neinam pas būrėjas? :)

Beje, juokingq: kai esam maži, galim įsivaizduoti drakonus ir fėjas, bet kai pradedame augti, sunkiai įsivaizduojame save lipančius į Everestą ar keliaujančius į Naująją Zelandiją? :) Juokinga, ar ne? Kas mums nutinka? Kaip giliai mums perplauna smegenis?

Na, bet visgi, neįsivaizdavau savęs Anos Frank namuose. Bet atsidūriau. Ir ši patirtis buvo labai jautri.


Viršutinis aukštas -vieta, kur gyveno visa šeima. Tačiau langų jie nenaudojo - visi jie buvo uždengti juoda širma, o pati Frankų šeima tikro vėjo dvelksmą pajusdavo tik naktį išsliūkinę į lauką. Žmonės taip gyveno..









Kai priartėjau prie judinamos knygų lentynos - iš dienoraščio vaizdžiai pamenu, kaip milžiniška knygų lentyna buvo naudojama tarsi durys patekti į šeimos slėptuvę - ir peržengiau durų slenkstį, pajutau įžengianti į ypatingą jausmą.. Visi tie kambariai ir jų gyventas gyvenimas. Netekau žado. Kartais prie jausmo ir minties priartėji taip arti, kad įsijauti ir nebegali žiūrėti į tai atsitraukęs. Tai paskatino mane galvoti apie mūsų pačių gyvenimą ir įpročius, dar kartą suprasti / prisiminti - mes taip mažai skiriamės vieni nuo kitų. Mus gali skirti šimtas metų, tačiau žmonės trokšta to paties.

Kiek tau metų? Kai kurie iš jūsų 20-25-erių, kai kurie - 25-30ties, o tau, mama, 53eji? Manai, kad yra didelis skirtumas tarp to, apie ką svajoji tu ir apie ką svajojo žmonės, tarkim, 1900-aisiais ar 1857-aisiais?

meilė
šeima
laimė
draugai
pinigai
galia
saugumas
taika

Tai mūsų troškimai. Taip, mes esame elektroninė karta ir taip, galbūt mes svajojam apie naują kompiuterį (tai būčiau aš :) ), bet iš esmės trokštame juk to paties. Mūsų skirtumai yra tokie maži, kad tarpusavyje susijusios absoliučiai visos kartos. Tiesiog kiekviena turi skirtingą formą. O kiekvieno užduotis iš mūsų yra kurti savo kartos vertę ateities kartoms. Tam, kad sukurtume sveiką, gera linkinčią visuomenę, turime suprasti Otto Frank - Anos Frank tėčio, vienintelio, iš keturių šeimos narių išgyvenusio antrąją Pasaulinį karą ir grįžusio namo - žodžius:

"Tam, kad kurtume ateitį, turime suprasti praeitį." (Otto Frank)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą