- Kai sparčia tėkme upė veja savo bangas į jūrą. Bangos šoka per tuos pačius slenksčius, savo klubus išlenkdamos vienodai. Bet vis tiek. Nė viena nėra identiška.
- Kai sustoji, apkerėta apšviesto vakaro. Vynuogynų išraitytos sienos, ant stogų besileidžiantis mieguistas vakaro dangus ir šešėlius žaidžianti gelsva žibintų šviesa. Pajunti tuščias rankas. Fotoaparato! Bet neturi. Ir nereikia. Sustoti ir įsižiūrėti. Jauti, šįkart tikrai liko atmintyje.
- Kai pėdas nuo krašto pavėjuj maskatuoti nuleidę naktinėtojai. Kartu dalinasi skaidriu vakaro vėju ir savo laiku.
- Kai praeiviai nužvelgia šokant. Kūno linijos lenkiasi kartu su muzika, o kvėpavimas kartu su partnerio. Ir negali nešokti. Groja taip nuostabiai. Nesvarbu, kad esi aukštai ant kalvos. Ir jokioje šokio scenoje, o tik viduryje asfalto aikštės. Dviese smagu ir praeiviai net netrikdo.
- Kai dar tik vidurnaktis, o švelnus nuovargis jau veja namo. Jaukiam ir ramiam miegui į rytojų. Naujas jausmas. Ir laukia naujos dienos.
Nekantrauju.
Labanakt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą