Eina sau, koks keistas jausmas. Niekada nemaniau, kad mokyti kitus šokti gali būti sunku. Nesunku, kai draugams čia pat papliurpdamas parodai keletą žingsnelių, bet laikant rankose mikrofoną.. Paskutinį kartą rankose mikrofoną laikiau mokyklos laikais, atrodo, aktų salėje ir teatre scenoje. Nepatogus man tas daiktas. Keistas ir toks Didelis. Kaip kokie per didelio dydžio batai.
Bet ačiū dievui. Visi išmoko pirmus tris žingsnelius! Wuhu! :)) Nepaisant mano šiokio tokio nervingumo ir per didelio greičio kartais, pagavo kampą. Gut. O man reikia mažiau nervotis ir lėčiau kojas dėliot. Nepratus aš mokyt. Tai va. Kas svarbiausia, turiu priprast prie mikrofono, nes po savaitės penktadienį rodysiu/mokysiu Shim Sham'ą mūsų Swing&Boogie renginyje.
Uh. Vis dar esu šiek tiek sutrikus po savo tokios pirmos patirties. Reikėjo man išsipasakot. Jaudulys dar tebetvinksi smilkiniuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą