Žinios

Kaip kas kur kame kada?

Šeštadienis. Diena saulėtam pasivažinėjimui po Graz'ą, kopinėjimui kalvomis ir knygos skaitymui milžiniškame parke ant suoliuko su povais aplinkui.

Vaizdas pro mano langą. Wuhu! Šviečia saulė :)

Visą savaitę oras buvo pilkas, bet dienos buvo spalvingos. Daug pažinčių, daug plepėjimo, daug įspūdžių, daug važinėjimo dviračiu. Net nežinau, nuo ko ir pradėt. Pirmomis dienomis žinojau, nes įspūdžių buvo labai daug ir buvo lengva kiekvieną jų įvardinti, apibrėžti ir užfiksuoti, o praėjus savaitei įspūdžių dar daugiau, todėl dabar nupasakoti visus atrodo net neįmanoma ir, atrodo, gali pasakyti tik tiek: kaip faina! :))

Iš tiesų, viskas labai super duper. Tik atvykus į Vienos aerouostą, mane pasitiko mergina iš mano organizacijos, įsisodino į automobilį ir apie 1,5 h. važiavome į Graz'ą, visą laiką nepertraukiamai kalbėdamos apie šalių skirtumus, kalbas ir pan. Daug kalbėti (būna, kad ir nekalbu! :P) nėra neįprasta Indrei, bet labai smagu sutikti įdomių pašnekovų. Labai miela ir įdomi mergina. Beje, mane vedžiojo visur vos ne už rankutės :) Net supermarkete :D Važiuodamos į butą prieš tai užsukom į supermarketą, nes jie čia daugiausia dirba tik iki 18h., nors yra keletas, kur dirba ir iki 20h.

Namai. Butas centre, senoviškame name aukštomis lubomis. Nieko labai išskirtinio ar pan. Paprastas normalus butas, bet niekaip negalėjau išsirinkti - imti mažą kambarį (jis man pasirodė labai jaukus ir faina tai, kad modernus) ar didelį, kuris labiau svetainės tipo su sofom ir pan, todėl labiau toks senovinis. Kadangi atvažiavau šeštadienį, turėjau galimybę rinktis kambarį iš karto net nelaukus su manim dirbsiančios ir bute gyvensiančios merginos, kuri atvažiavo pirmadienį. Bet man pasirodė labai jau negražu naudotis principu "kas pirmesnis, tas gudresnis", kurio aš ir šiaip nemėgstu, tai palaukiau merginos, kol ji atvyks. Kas juokingiausia, ji taip pat negalėjo apsispęst, kurio kambario nori labiau, nes abiem iš tiesų nuoširdžiai nebuvo jokio skirtumo :) Tai galų gale kriterijumi tapo lindyhop'as :)) Dideliame kambaryje yra parketas ir aš ramiai galėčiau sklaidytis pagal swing'o muzika, kai apims liūdesys ar ilgesys lindyhop'ui. Tai va. Kaip kartais gyvenime būna paprasta :)

Darbas. Rotor atrodo taip, kaip ir įsivaizdavau - daug žmonių, daug projektų, daug pažinčių, daug parodų, daug veiksmo, daug menų ir visa tai - vienoje vietoje. Šiuo metu rengiamas didelis renginys, kuris vyks po poros savaičių ir jam labai ruošiamasi. Milžiniška paroda rugsėjo pabaigoje. Siuntinėjami kvietimai, bendraujama su menininkais, laukiama svečių ir t.t. Pats Rotor'as nėra paprasta graži daili tyli galerija, kur kampuose ant kėdučių sėdi moteros ir iš nuobodulio skaito laikraščius, laukdamos lankytojų ir pro laikraščio kampą stebinčios, kad tie pirštu nepaliestų ir nenuteptų paveikslo. Ne! Rotor'as nėra galerija. Hm, ne, kaip čia tiksliau apibūdinti. Nėra tiesiog galerija. Taip, įėjus yra keletas salių, kuriose būna sukabinti kokie nors darbai ar pan., o einant giliau yra patalpos, kur dirba žmogeliukai ir vyksta ofisinis darbas. Rotor'as yra labiau socialinė erdvė, kuri vysto įvairius meninius projektus miestui ir jo žmonėms, veda dialogą su visuomene, skatina kelti problemines temas (pvz., kultūrų skirtumai ar pan.) ir diskutuoti, keisti požiūrį. Čia labiau kaip koks mūsų ŠMC, kuris nėra tik galerija ar pan., bet jame vystoma daug renginių. Panašiai ir čia, tik kokie nors party tipo renginiai (atvykus šeštadienį Rotor'as organizavo fashion show) vyksta ne jo patalpose, o kitur. Beje, sekmadienį jau dalyvavau pirmajame savo projekte - sienos dažyme :D Tiksliau, mažai aš ten ką dariau. Daugiausia tai tik išsiterliojau ir šiaip, su visais pažindinaus ir spaudžiau ranką visiems, bet rezultatas, ką darė mano komanda, atrodo va taip:

Idėja buvo atnaujinti namą ir padaryti ne tokį pilką ir nuobodų, koks buvo prieš tai. Tai menininkai sukūrė projektą, paskelbė žinią "Rotor" rajone esančių namų savininkams ir sulaukė dvylikos žmonių prašymo, kad menininkai nuspalvintų jų namus ir būtų smagiau gyventi :) Visas dažymo procesas priešais esančiame name buvo filmuojamas ir fotografuojamas. Iš to ketinama padaryti slow motion filmuką. Turėtų atrodyti smagiai - labai buvo juokinga, kai žmonės iškiša galvas pasižiūrėti, kas vyksta aplinkui arba pradeda valyti langus, nes dabar jų namas dėmesio centre :D

Taigis. Čia priėjom dar tik prie sekmadienio, o, įsivaizduok, jau praėjo visa savaitė. Pakalbink mane Skype ir sužinosi detales :P Iš savęs pati juokiuosi. Anksčiau Skype beveik visada būdavau offline arba invisible, nes "užknisdavo", kai visi daug kalbindavo. O dabar. Ha ha :P Aš NORIU būti kalbinama :)) Nes būti toli nuo savo draugų tikrai nėra taip lengva, kaip kad galima teoriškai įsivaizduoti :P Ok ok, sunkumo dar to nepatyriau, bet žinau, kad kažkada neužilgo jis turėtų ateit.. 

Taigis. Savaitė. Reziumė. Sekmadienio diena - spalvotas namo projektas. Vakaras - trip'as dviračiu ten kažkur toli, kur šviečia kažkokia kalva/kalnas. Privažiavau dyyyyydelį parką, sumokėjau eurą ir įėjau į keletą hektarų arų turintį parką su dar net nematytais medžiais ir povais. Wow. Pirmą kartą gyvenime pamačiau baltą povą. Maniau, kad mano mėgstamiausi paukščiai žvirbliai (taip!) ir žuvėdros, bet į sąrašą galiu įrašyti ir baltą povą :) Sekmadienio vėlyvas vakaras - važiavau iš parko ir sugebėjau sulaužyti Shimano stabdžius :D Taip! Pasirodo, aš tokia stipri. Važiuodama prisižaidžiau keitinėdama pavaras, pernelyg įtempiau visą sistemą ir galiniai stabdžiai/pavaros (nžn, ten, kur apačioj :)) ) įlinko į dviračio ratą ir Indrė sustojo. Nei pirmyn, nei atgal. Bandžiau iš visų jėgų visą tą reikalą ištraukti iš rato, rankos nujuodavo, bet va, kur buvęs, kur nebuvęs, sustoja pro šalį šeima ėjęs vyrukas ir padarė darbą už mane. Wuhu! Dviratį pėstute parsitempiau namo, o jau galvojau palikti prirankintą ten..

Pirmadienis. Graz aerouostas. Laukiam iš Vokietijos Kiolno atskrendančios Karolin, kuri dirbs kartu su manimi ir gyvens tame pačiame bute. Bijau: "vajej, vajej, o kas jei ji bus..." Nerealu! Super žmogus, labai sava ir labai džiaugiuosi, kad su ja gyvenu.

Antradienis. Pirma "darbo" diena Rotor'e. "Darbo" kabutėse todėl, kad toks ten ir darbas dabar. Su visais pažindinamės, tyrinėjam aplinką ir bandom išmokti, kaip čia nepamiršt kelio iki darbo. Prisiminti kelią yra lengva, nu bet vis tiek. Esmė tame, kad viską dar tik explorinam. Kolegos - crazy žmonės, bet teisingai nučiuožę - nei per daug, nei per mažai. Labai džiaugiuosi, kad austrai yra organizuoti (vokiška tvarka!) kaip ir aš pati, todėl net ir menininkas nėra nučiuožęs iki begalybės, bet žino savo ribas. Nes visai menininkai menininkai mane nervoja. Labiausiai ir bijojau to, kad tokius čia galiu sutikti. Nea! O tas yra gerai.

Trečiadienis. Antra diena "Rotor'e". Jau esu įtraukiama dalyvauti naujame projekte, apie kurį papasakosiu vėliau. Beje, priklausomai nuo oro, pasiūlau įvykdyti Burbuliatorių :D Jiems idėja labai patiko.

Ketvirtadienis. Pažindinimasis su visais toliau. Oficialūs reikalai su banko sąskaitomis, austriškomis telefono kortelėmis, nuoma, deklaravimu savo gyvenamosios vietos ir t.t. Vežu taisyti dviratį ir susipažįstu su latviu bei jo latve mergina. Bet tai dar ne viskas. Maniau, lietuviškai visus metus kalbėsiu tik per Skype. Ogi ne! Sutinku dviratį perkantį lietuvį! :D Erasmusininką, studijuojantį Anglijoje, o Graz'ą (studentų miestas, kurio universitetas labai garsus) pasirinkęs pusmečio studijoms užsienyje. Primetu, kad dviračio gedimas buvo lemtinga :))

Penktadienis. Full day in office. Indrė redaguoja angliškus kvietimus, kuriuos siųsdami kviečiame į rugsėjo pabaigoje mūsų organizuojamą parodą, švenčia kolegės gimtadienį, darbo pabaigoje youtube žiūri animacinius filmukus, o vakare kartu su Karolin išeina vakaroti į miestą. Susipažinau su turke. Labai daug besijuokiantis ir šiltas žmogus. Su lietuviu kokias dvi/tris valandas dviračiais važinėja po miestą ir prisivažinėja tiek, kad nuvažiuoja iki kelio ženklo "Graz", bet jau perbraukto :D Išvažiavom iš miesto :)) Tai teko grįžt atgal :) Nusivažinėjau ir prisišnekėjau tiek, kad greitai kritau į lovytę ir skaniai užmigau.

Šeštadienis. Šiandien. Indrė Skype pakalbėjo su mama, pasimojavo su broliuku ir šeima, galų gale rašo blogą kaip duoklę tau ir tau ir tau, kurių labai pasiilgo, ir planuoja eiti džiaugtis gražia dienos saule. Nuvažiuoti į parką, paskaityti knygą, pakopinėti kalva, pamatyti renginį, apie kurį byloja flyer'is, rekomenduotas kolegės, ir ramiai užmigti, laukiant sekmadienio.

Tai va. Ilgas laiškas? Trumpiausias, koks tik galėjo būti, trumpai reziumuojant, kas įvyko mano viduj per visą savaitę :) Biškis nuotraukų.

Galerija iš išorės atrodo taip:

Galerijos pirma salė tik įėjus:

Graz centre esantis "kalnas" pakoponėjimui:

Kalno viršūnė ir mano kolegė vokietė:

Noriu va ten, kur banguota:

I kamerą nežiūrinti susidrovėjusi aš:

Tai va.

Kalbink. Atvažiuok. Turiu dvi sofas. Laukiu.

Tshüs!