DabuDu

Kartais prisimenu, kad neišaugau iš to amžiaus, o tu? Kažkodėl įsivaizduoju, kad nelabai ir išaugsiu..

Kodėl? Nežinau. Man tiesiog įdomu:

kodėl laikrodžio rodyklė sukasi būtent į vieną, o ne į kitą pusę?

Kaip veikia hibridiniai varikliai?

Žinau, kaip atsiranda vaivorykštė ir man to negana.

Klaidžioju literatūriniuose labirintuose ir pilstau iš tuščio į kiaurą filosofuodama. "Kiekvienas turi savo Asmeninę Legendą ir ją turi įgyvendinti" (Paulo Coelho) Kiekvienas judame link savo Didžiosios Svajonės pildydami mažąsias.

Man patinka daug dalykų ir dažnai nesuprantu, kodėl? Nesuprantu, kodėl tiek daug ir kodėl būtent tie dalykai :) Nu bet ką padarysi. Todėl I don't care! :)

Aš tiesiog mėgstu stebėti žmones ir spėlioti, kokie jų charakteriai ir ką jie dirba.

Aš maivausi prieš veidrodį ir kiekvieną dieną sau nusišypsau.

Iš automobilio numerių raidžių kartais stengiuosi sugalvoti žodį.

Būnu maža mergaite - basa taškausi po balas, susivėlus vaikščioju namuose ir ožiuojuosi kai nepatenkinami mano norai..

Niekados iš mano žvilgsnio nespręsk kokios aš nuotaikos, netokia jau lengvai perprantama aš..

Charizmatiški žmonės mane žavi, tik dėl jų sukasi pasaulis.

Dievinu staigmenas, bet nustebinti mane labai sunku, tai turi būti kažkas tokio!

(jo... jaučiu, kad mano įrašas visai ne į temą temai apie gyvenimą Austrijoje.. :)) )

Gyvenimas didelis iššūkis. Tą patyriau ne kartą, gal todėl mane sunku pravirkdyti, nuliūdinti ar įsiutinti. Dainuoju ir šoku visur ir visada. Galiu keliauti tuo pačiu maršrutu 100 kartų - svarbiausia pastebėti ką nors nauja. Nesivartau ilgai lovoje - pabudome ir kelkimės. Gyvenimas man patinka, nes čia yra ką veikti. Žinau ko noriu ir tarpinių variantų man nereikia.. Nesuprantu, kur kartais būnu ir ką veikiu. Kai grįžtu namo, matau, kad daiktai kitose vietose, tada suvokiu, jog buvau čia užsukus.. Nebijau pasenti, kalbos apie raukšles man kelia šypseną, svarbiausia, kad anūkai sakytų: "mano senelė kiečiausia!". Aš dievinu matyti, girdėti ir jausti! Ir dar: Paulo Coelho:"Kai tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta tau padeda įgyvendinti šį troškimą." Tad, drįskim norėti, o nesėkmės kartais įkvepia! :*

"Atsimerk, sako kartais padeda. Kartais gyvenime nutikę geriausi dalykai būna klaidos"

Ką kaip Indrė?

Indrė gerai! Vis dar daug visko apie viską. Šią savaitę trečiadienį sumaišiau su ketvirtadieniu (ar atvirkščiai) tai labai juokiaus. Panašu, kad įsisuku į veiklą, m? Taigis. Akivaizdžiai, dėl kalendoriaus nesekimo, šįkart man sunkoka apibrėžti savo dienas kaip kad praėjusį kartą - pirmadienį dariau tą ir aną, antradienį - aną ir dar kitką. Tai žodžiu. Rašau apie tai, kas į mano širdutę įstrigo labiausiai.

Nežinau, kodėl, bet pirmas dalykas, kuris sprūsta nuo liežuvio papasakojimui, tai - sapnai. Nesuprantu, kodėl, bet savo lovoj sapnuoju juokingus sapnus :)) Pirmą kartą gyvenime taip. Dar niekad taip nėr buvę, kad pabusčiau juokdamasi. O lova tai niekuo ypatinga. Aš tai tokia biškį princesė ant žirnio, o šita lova savo "minkštumu" man nesubalansuota, ale kažkaip dzin, nes pagalvės ir patalai labai mieli :) Tokie minkštutučiai, kad įsimurkdau ir mmm.... :)) Ir ryte miego noriu daaaaaar. Nu bet mes čia apie sapnus. Tai va. Šią savaitę sapnavau, kad prekybos centre žmonės lindy šoko su ratukinėm pačiūžom :D Bet ne bet kokiom, o tom senovinėm, kur ratukai keturi, bet ne vienoje linijoje. Kaip juokinga :) Tai po sapno taip iš karto ir pabudau... Šypsodamasi :) O sapnas buvo spalvotas!

Bet, kas įdomiausia, šiąnakt Indrė sapnuose vėl sulaukė įdomių svečių. Sapnavau, kad per gatvės perėją ėję keturi lietuviai sugalvojo ant jos šokti. Tai akimirksniu (juk sapnas...) jie tapo persirengę škotais esą tam, kad įgautų alibi - apsimestų užsieniečiais, nes Lietuvoje jiems pas mus labai jau viskas leidžiama... Dviejų vaikinų rankose akimirksniu atsirado dūdmaišiai ir jie pradėjo groti, o kiti du vaikinai pradėjo šokti :D Kelių priežiūros automobilis su oranžiniais švyturėliais stovėjo prie perėjos ir vairuotojas pradžioje piktu, buku, skubiu, nerimastingu (kitaip tariant, šiuolaikišku) žvilgsniu laukė, kol tie lietuviai praeis. Bet jiems patapus škotais ir pradėjus šokti, šis ir kitų automobilių vairuotojai išlindo pro langą ir pradėjo šypsotis :)) Kaip per filmą. Tai va. Indrė pabudo. O po to nusprendė, kad prie lovos reikia turėti sąsiuvinį užsirašinėti sapnams.. :) Šis sapnas, manau susijęs su tuo, kad galvojau apie Lietuvą, o ten neseniai buvo futbolo varžybos tarp lietuvių ir škotų. Dėl to Vilniuje ant kiekvieno kampo buvo laaaabai daug škotų. Ir dar supratau, kad man turbūt jau visai mirtinai reikia lindy...

Tai va. Grįžtam į protą. Be sapnų. Pirmadienis. Graži puiki diena po sekmadieninio pikniko ir geras įvadas į savaitę. Indrė ėjo į spaudos konferenciją, kurioje pristatytas didelis event'as, kuris vyksta kasmet visą spalį. Indrė nieko nesuprato, ką ten šneka, nes viskas buvo vokiškai, tai tyrinėjo storo visiems išdalinto žurnalo anglišką turinį apie festivalyje dalyvaujančius menininkus ir t.t. ir valgė sumuštinukus :D Į renginių kalendorių yra įtraukta mūsų galerija. Mes ta proga patys organizuojame daug renginių, todėl tiek praėjusi, tiek ateinanti savaitė labai užimtos. Ateinantį šeštadienį atidarom parodą, kuriai ruoštasi labai ilgai, tai nuo rytojaus oj lakstysiu visiems paskutiniams darbams atlikti. Salėse paroda dar neparuošta, šalia paraleliai darome ir kitus projektus, dar rengsime spaudos konferenciją, o mano vadovė antradienį į pasaulį atvedė labai mažytę gražią dailią mergytę vardu Klementina.. Vardas turi nuostabią istoriją... Tai va. Visi labai džiaugiamės. Antradienis buvo tiesiog nuostabus vien dėl tos naujienos... Naujiena made my day! Kaip nuostabu! :)

Atrodo, jau nuo trečiadienio pradėjo lyti :/ Bet užtat tas nuotaikos visiškai negadino, nes dalyvavau graffiti workshop'e. Pasirodo, susirenka va jaunimas 15-30 metų ir iš kartono darosi lekalus, o paskui purškia ant sienos mieste (legalios!). Galerija specialiai pasamdė žmogų, kad paruoštų sieną (uždažytų senus tag'us) naujiems darbams. Nors siena buvo paruošta, bet ja naudotis negalėjom. Lijo... Tai darysim rytoj. O trečiadienį purškėm ant sienos pastato viduj :D Viskas vyko prie galerijos esančiam jaunimo centre, todėl viskas legalu.. :)

Rezultatas atrodė maždaug taip. Nesuprantu, kodėl, bet visos sienos nenufotkinau.. Ot.

O čia mano menas :)) Negalvok, kad labai lengva. Matai, ten trys spalvos?! O tai reiškia, kad man reikėjo nusipiešti ir daryti lekalus tris kartus (!) perdengimams.. Kad spalvos tvarkingai užsipurkštų. Tai va. Bet užtat galiu lengvai pasidaryti dabar marškinėlius su Mikimauzu :D Nori?

O čia vaikinas (iš kairės), man padėjęs padaryti lekalus purškimams. Sutikau ten įdomių žmonių, o šis - vienas jų. Ilgai diskutavom apie menus, kodėl ir kaip jis iš to gyvena (turi savo studiją) ir t.t. Planuoju ten apsilankyti pažiūrėti darbų. Net neįsivaizduoju, ko tikėtis :D Bet anyway, labai įdomu pažinti tą gyvenimo pusę, apie kurią tik girdėdavau. Graffiti.

Ketvirtadienis nebuvo toks džiugus. Visi atlikinėjom mechaninį darbą - kvietimai, vokai, adresai, paštas ir t.t. Išsiuntėm belenkiek kvietimų žmonėms į skirtingas šalis ir nemažai sumokėjom. Bet labai įdomu pamatyt, kiek daug čia visokių kontaktų, kad o bože. Ir kiek daug įdomių galimų pažinčių, šalių ir t.t. Laukiu nesulaukiu šeštadienio parodos atidarymo. Ką rengtis?! :D

P.S. Jau sugalvojau, bet tam reikia, kad nelytų :)

Penktadienį vėl visokie dalykai ir penktadienio naktis! Ooo vaikeli! :D Ogi kaip ne kaip gi, vyksta buklai stebuklai. Bet apie viską iš eilės. Indrė nueina į Swing&Boogie vakarą į modernų pagrindinį Graz kultūros centrą. Įžengia į vidų ir išvysta šokiams paruoštą salę, o aplinkui ją prie staliukų sėdinčius dėdžius ir tetas. Ar aš tikrai patekau į Swing&Boggie vakarą?! Pasiteiravom ir pasirodo, kad taip. Aou. Buvom trise, prisėdom prie staliuko, susipažinom su kita trijule ir įsišnekėjus po keletos minučių paaiškėjo, kad priešais mane sėdi.... l i e t u v ė ! Wow. Nu čia tai jo. Jau maža to, kad atvykusi čia maniau lietuviškai visus metus kalbėsianti tik per Skype ir tai tik su mama, tečiu ir tavim bei tavim, netikėtai sutikau lietuvį... Tai dabar jau antras žemietis! Oh tu pamanyk. Tai dabar mes jau hebra :D Visi trys :)) Ir visi žaliūkai. Aušrinė taip pat čia dar tik keletą savaičių, o atvažiavo pusmečiui pagal erasmusą (studina VU ekonomiką). Tai va. Tai ryt einam šokt salsą :)) Aj. Buvau taigi praėjusį ketvirtadienį. Netyčia taip gavosi. Nusitempė. Ir visai smagu. Ne mano šokis (nes gi visi žinom, kad lindy... :P ), bet kiekvienas šokis yra gražus ir smagus. O šokti salsa tikrai fun. Tik kraipytis labai reikia :)

Tai va. Tai penktadienį sutikau lietuvę. Bet dar ne viskas. Taip išėjo, kad susikalbėjau su didžiausios Graz 'e esančios šokių mokyklos vadove, pakalbėjom apie lindy, jo, khm, švelniai tariant, varganą situaciją čia, ir ji manęs užklausė: "Gal tu nori man savanoriauti?!" :D T.y. padėti rengti pamokas, workshop'us ir pan., nes pasirodo, kad su savo šokimu aš čia atrodau kaip pažengus.. Yra gerų čia šokėjų ir tikrai labai tas jėga (aš noriu mokytis!), bet lindy bendruomenė nėra tokia gausi. Viena lenkia Graz'ą šiuo klausimu. Nestebina... Juk Viena - sostinė. Tai va. Čia daugiausia visi šoka austriškus valsus, salsas, tango ir pan. Tai žėsma, kaip čia man gausis. Pradžia - jau ateinantį penktadienį. Pirmoji pamoka. Wuhu! Beje, galbūt pati kažką pamokysiu iš authentic jazz'o ir pan. Plėsim lindy bendruomenę! Aj, ir kas dar man nerealu, tai susipažinau su vaikinu iš USA, kuris šoka East Coast Swing'ą... Jau išmokau keletą nerealių judesių. O jis mainais nori pagalbos šokant lindy. Naj naj naj naj :)

Tai va. O šiaip tai negalvok, kad man taip jau viskas nerealiai. Vis dar jaučiuosi kartais keistai ir kažkokį nerimą ar tai stresą, kad esu toli nuo savo mylimų žmonių ir visko, ką taip labai labai myliu. Juk viskas taip nauja ir tikrai puiku, kad viskas einasi tvarkoj ir ore, bet visgi... Nežinojau, tačiau pasirodo, kad Indrė gi visgi jautri mergaitė, prisirišanti prie žmonių ir jei aš jau myliu, tai myliu :) Tai vat :P Tai Indrė ryt eis močiutei išsiųst atvirlaiškį. Dėl to, kad esu toli nuo namų, šeštadienį leidau sau paliūdėti :D Gerai skamba :) Sąlygos buvo pačios tinkamiausios - lijo. Dėl to, kad neliūdėtume, su butoke namie nusprendėm atlikti generalinę tvarką! Kad namai spindėtų blizgėtų, o mes būtumėm nusikalusios (nes juk sėdim namie ir niekur neinam..) ir todėl puikiai miegotumėm. Tai oooo.... Virtuvėj sužinojom viską apie visus indus: kur ką turim, kur kas padėta ir kaip kas. Čia daug virtuvinių dalykų, skirtų maisto ruošai, bet jie be tvarkos, o kai kurie apdulkėję ir t.t. Tai žodžiu. Virtuvė spindi! Vonios plytelės ir veidrodžiai blizga! O šiandien iš namų jau nyksta skalbimo miltelių kvapas :D Tai va. O miegojau gerai. Sapnavau škotus :)

Ir šiaip. Šį šeštadienį pirmą kartą per daugiau nei dvi savaites likau sėsliai namie. Pirmą kartą niekur nejudėjau iš namų. Jaučiausi tarsi būčiau bėgusi bėgusi nenuilsdama ir pribėgusi tarpinio finišo juostą. Geras jausmas.

Sekmadienis. Pabudau šypsodamasi dėl sapno apie škotus :) Pradžia nebloga. Paskui sekmadieninis tingėjimas ir maisto ruoša. Aj. Gi. Pamiršau. Pasigirti. Užėjo man didelis noras gaminti. Nežinau, kodėl. gal tada jaučiu namų jaukumą? Nežinau. Bet vakar čia gaminau daržovių troškinį. Skanus išėjo. Šiandien irgi panašų paeksperimentavau. O ateinantį savaitgalį kepsim pyragą. Į burbuliatorių nešim.. Gi organizuosiu čia burbuliatorių.. Bet čia jau kita istorija. Jau ir taip daug rašau.

Per daug rašau? Sorry. Bet aš jau baiginėju. Nesinervok, paskui tikrai bus mažiau. Atsibos. Ir man. Ir tau :)

Tai va. Šiandien, sekmadienį, oras buvo nerealus, o Graz'e buvo kasmetinis renginys, kurio metu mieste skamba tautietiška muzika, valgomi kepti kaštonai, visoks nacionalinis maistas, šokiai pokiai, o austrai iš spintų išsitraukia savo tautinius rūbus ir jais apsirėdę žengia į gatves. Kaip gražu! Merginos, vaikinai, dėdžiai, tetos, vaikai - visi. Nuostabu žiūrėti.

Lievai man ten fotkinosi.. Visi labai judėjo ir nuotraukos sujudėjusios.. Bet šis tas. Austriškas orkestras šokiams pokiams.